Vis dar klaidingai manoma, kad avitaminozė – pavasariška liga. Iš tiesų taip nėra. Anot gydytojų, vitaminų trūkumas gali pasireikšti bet kada, ne tik pavasarį. Gyvename laikais, kai mityba jau ne tokia, kaip seniau, todėl ir avitaminozė kelia rūpesčių tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.

Bioelementologija

Pačios nustatyti avitaminozės mamos negali (išskyrus tas, kurios dirba gydytojomis). Labiausiai paplitusi klaida yra ta, kad jos nuolat kiša savo atžaloms įvairius vitaminus ir polivitaminų preparatus. Jos mano, kad padeda mažyliu atsikratyti avitaminozės (arba, kaip rašoma naujesniuose šaltiniuose, hipovitaminozės), ir net neįtaria, kad jos gali ir nebūti, kad gali padaryti augančio vaiko organizmui nepataisomą žalą.

Būna atvejų, kai mamos nesupranta, kodėl jų vaikai blogsta tiesiog akyse, nors valgo už du. Ir tik tada, kai situacija tampa kritinė, jos kreipiasi į gydytojus, ir paaiškėja štai kas: įsikalusios  į galvą, kad atžaloms trūksta jodo, jos be reikalo duoda šio elementų turinčių preparatų. Skydliaukė tampa per daug aktyvi, sutrinka hormoninis fonas, o viso to pasekmė – sutrikusi medžiagų apykaita.

Tokių pavyzdžių būna daugybė, ypač kai aklai pasikliaunama reklama, kai bandoma gydyti savarankiškai, nepasitarus su gydytoju. Jeigu įtari, kad vaikui tikrai trūksta kokių nors vitaminų, būtinai pasikonsultuok su specialistu, o ne pulk į vaistinę.

Mūsų organizmas gali įsisavinti tik ribotą vitaminų ir mikroelementų kiekį. Žinoma, jų trūkumas jam sukelia daugybę problemų, tačiau perteklius dažnai būna daug pavojingesnis. Nevertėtų pasikliauti tik išoriniais požymiais – būtina atlikti tyrimus ir įsitikinti, kur iš tikrųjų glūdi problemos šaknys.