Lietuvos radijo ir televizijos laidų vedėja Zita Kelmickaitė, gerai žinomas fitoterapeutas Virgilijus Skirkevičius bei “Žolinčių akademijos“ asociacijos prezidentė Danutė Kunčienė Žolinių dieną pritraukė minias norinčių lietuviškas vaistažoles pažinti kitaip.

Pasitelkę orientacinį ėjimą šiaurietiškomis lazdomis po Lietuvos liaudies ir buities muziejaus gražiausias vietas kartu su sporto trenerio Broniaus Burneikos komanda jie įrodė, kad sveikatos šaltinį galima atrasti Lietuvoje augančiose vaistažolėse, pasitelkiant fizinį aktyvumą bei proto mankštą.

“Peržengus keturiasdešimt dviejų metų slenkstį, silpnėjant inkstų energijai, pagal kinų mediciną, intensyvėja senėjimo procesai žmogaus organizme. Silpnėjant organizmo funkcijoms, reikia pasinaudoti augalų teikiama galia. Vaistažolės – vienas svarbiausių ir saugiausių būdų palaikyti sveikatą”, - susirinkusiems teigė Virgilijus Skirkevičius.

Šventės dalyvius jis vaišino gudobelių arbata, bet pabrėžė, kad vienas iš seniausių būdu išgauti gydomąsias gudobelių savybes yra spiritinių tinktūrų forma.

„Etanolyje geriau tirpsta kai kurios širdį, nervų sistemą ir virškinimą veikiančios medžiagos. Jos koncentruojasi ir veikia greičiau negu veiktų pats augalas. Etanolis kaip tirpiklis ir "augalo nešėjas", pasižymi rūgščiomis savybėmis, kurios pagerina augalo veikliųjų medžiagų įsisavinimą skrandyje ir plonajame žarnyne. Ypatingai tuomet, kai vargina virškinimo problemos. Tai istoriškai senas vaistų gamybos būdas, bet tinkantis ir šiuolaikiniam žmogui“, - akcentavo garsus fitoterapeutas.

Žolininkas atkreipė dėmesį į tai, kad tai vaistažolių tinktūrą reikia vartoti racionaliai ir atsakingai. Patiems ją gaminant neužtikrinama kokybė, kurią gauna vaistas praėjęs pro visas patikras ir griežtai reglamentuojamus gamybos procesus. „Saugiausia įsigyti jau pagamintą tinktūrą, kurios gamybos procesas paremtas mokslu ir ilgametėmis tradicijomis bei užtikrina tinktūrų saugumą bei efektyvumą“,- pabrėžė V. Skirkevičius.

Pasak orientacinį turą vedusios žolininkės Danutės Kunčienės, akivaizdu, kad lietuviai vis labiau domisi vaistažolių nauda ir linkę brangius medikamentus iškeisti į natūralesnes gamtos dovanas. “Toks gausus šventės “Pažink lietuviškas vaistažoles” dalyvių skaičius mane maloniai nustebino. Žmonės susipažinti su augalais ir jų gydomosiomis savybėmis specialiai vyko iš skirtingų Lietuvos kampelių” – džiaugėsi D. Kunčienė. Jos nuomone, vaistažolių mišiniai yra itin naudingi žmogaus organizmui, tačiau juose ir jų vartojime turi vyrauti harmonija.

Renginio iniciatoriai teigia, kad Žolinių šventė tapo puikia proga suvienyti vaistažolių ekspertus bei visus, kuriems smalsu sužinoti apie Lietuvoje augančių naudingų augalų panaudojimo būdus. “Būtų smagu, jei tokia vaistažolių pažinimo ir sporto šventė taptų tradicija ir pritrauktų kasmet vis daugiau žmonių. Vasaros pabaiga - geriausia proga prisiminti senolių išmintį ir gamtos siūlomus stebuklus,” – pažymėjo įmonės “Valentis” atstovės Indrė Šumskienė.

Daugiau informacijos galite rasti www.valentis.lt