Viduriavimas – pasituštinimas skystomis ar vandeningomis išmatomis daugiau nei 3 kartus per parą. Dažniausia priežastis – virškinamojo trakto infekcija, plintanti per užterštą maistą, vandenį ar kontaktiniu būdu. Sunkus viduriavimas pavojingas mažiems vaikams bei vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat turintiems imunodeficitą. Gydant bet kokios kilmės viduriavimą svarbu kuo greičiau atkurti prarastų skysčių kiekį bei žarnyno gleivinės vientisumą.

Kas sukelia diarėją (viduriavimą)?

Dažniausia viduriavimo priežastis – infekcija, kurią sukelia įvairūs mikroorganizmai – virusai, bakterijos ar parazitai (pirmuonys, helmintai) bei apsinuodijimai maistu. Bakterinėmis žarnyno infekcijomis dažniau sergama vasarą, virusinėmis – žiemą.

Viduriavimą gali sukelti ir antibiotikų vartojimas, kurie pažeidžia normalią žarnyno mikroflorą.

Kokie yra viduriavimo požymiai?

Viduriuoti pradedama, kai mikroorganizmai sudirgina žarnyno gleivinę. Sudirgintas žarnynas tampa labai aktyvus, nereguliariai ir neįprastai dažnai susitraukinėja. Būdingas pykinimas, vėmimas ir prakaitavimas. Nuolat besikartojantis viduriavimas gali būti daugelio ligų požymis. Jis gali varginti sergant lėtiniu pankreatitu, dirgliosios žarnos sindromu, lėtiniu žarnyno uždegimu (opiniu kolitu, Krono liga), laktozės netoleravimu, diabetu, tirotoksikoze. Viduriavimą gali sukelti ir netinkama mityba (dažnas alkoholio vartojimas, kava, saldumynai).

Be pagrindinio diarėjos požymio (dažno tuštinimosi vandeningomis išmatomis) dažnai pasireiškia ir apetito netekimas, pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, karščiavimas, dehidratacija. Jei šie simptomai trunka ilgiau nei 3 savaites, viduriavimas laikomas lėtiniu.

Netekus daug skysčio, ligonis gali dehidratuoti. Vargina troškulys, mieguistumas, šlapinimasis neįprastai tamsiu šlapimu, sausėjanti oda ir gleivinės. Labiausiai dehidratuoti rizikuoja vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės, todėl jiems viduriavimas gali būti itin pavojingas.

Būtina  gydytojo konsultacija, jei išmatose pasirodo kraujo ar pūlių, arba dėl dažno pykinimo ir vėmimo viduriuojantis asmuo negali gerti skysčių, jei viduriuoti pradėjote po kelionės į užsienį, arba jei viduriavimas trunka ilgiau nei savaitę.

Kaip gydomas viduriavimas?

Viduriuojant svarbu gerti daug skysčių (3-4 litrus per parą) ir atstatyti netektą skysčių ir druskų kiekį. Vartoti maisto, kurio sudėtyje yra druskos. Vos atsiradus apetitui, reikėtų pradėti normaliai maitintis, bet rekomenduojama porą dienų nevartoti pieno produktų, kavos, alkoholio bei riebaus maisto. Viduriuojant itin svarbu kruopščiai rūpintis asmens higiena.

Vaistažolių mišiniai nuo viduriavimo

• Juodoji arbata su cukrumi. Arbata atkurs skysčių pusiausvyrą, be to, ji turi sutraukiamųjų taninų, kurie padeda sumažinti žarnyno uždegimą ir slopina toksinų absorbciją. Cukrus pagerina natrio ir vandens pasisavinimą.
• Aviečių lapų arbata. Joje daug mineralinių medžiagų, vitaminų.
• Miškinės sidabražolės žolė, melisos lapai, pipirmėtės  lapai. 2 šaukšteliai mišinio užplikomi stikline vandens. Geriama po 2–3 stiklines per dieną. Tinka, kai viduriuojama nestipriai. Atpalaiduoja spazmus.
• 2–3 džiovintos kriaušes pakepinti keptuvėje, užpilti 2 stiklinėmis verdančio vandens. Antpilas gerai išmaišomas ir išgeriamas per dieną. Receptas suaugusiems.
• 2 valg. šaukštus mėlynių suberti į emaliuotą puodą, užpilti 2 stiklinėmis verdančio vandens, uždengti. 15 min. pavirinti ant silpnos ugnies, perkošti ir išgerti per dieną. Receptas suaugusiems.
• 1 stiklinę nesmulkintų ryžių užpilti 7 stiklinėmis vandens. Pavirinti, kol ryžiai suminkštės. Gautas nuoviras perkošiamas ir sugirdomas vaikui po 1/3 stiklinės, kas 2 val.
• Muskato riešutą sutrinti ir sumaišyti su šviežiu pienu. Vaikui duoti po 1 arbat. šaukštelį šio mišinio.
• Viduriuojantį vaiką girdyti citrinos sultimis, atskiestomis vandeniu. Gerti 3–5 kartus per dieną.
• 2 arbatinius  šaukštelius susmulkintos granato žievelės užpilti 1 stikline vandens. 15 min. pavirti ir vartoti po 1/2 arbatinio  šaukštelio, 15–20 min. prieš valgį.
• 0,5 stiklinės putino uogų užpilti 0,5 litro verdančio vandens. 8–10 min. pavirinti, perkošti, įdėti 3 valg. šaukštus medaus ir gerti po 100 ml 4 kartus per dieną.
• 2 valg. šaukštus spanguolių lapų bei uogų užpilti 2 stiklinėmis karšto vandens. 10 min. pavirinti ant silpnos ugnies, atvėsinti, perkošti ir gerti po 0,5 stiklinės 4 kartus per dieną.