Stresas – kasdienis šiuolaikinio žmogaus palydovas. Ką daryti, kad naktinis poilsis būtų naudingas, miegas – gilus ir ramus, o savijauta atsikėlus – puiki?
Rūpestinga „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Kristina Vaičaitienė sako, kad streso stiprumas priklauso nuo mūsų požiūrio į aplinką. „Su stresu susiduria kiekvienas žmogus, nes kiekvienas pokytis jį mumyse sužadina. Streso neišvengsime – neuždarysime jo į šiltnamį, niekur nuo jo nepabėgsime, tačiau galime kontroliuoti jo poveikį. Streso poveikis organizmui priklauso nuo mūsų požiūrio, nuo to, kaip mes į stresą reaguojame, kaip su juo tvarkomės“, - sako vaistininkė.
Anot jos, reikėtų paprasčiau žvelgti į gyvenimą, nebūti tokiais perfekcionistais. „Mes, žmonės, tokie jau esame, kad visur ir visada norime būti pirmi, siekiame, kad mūsų vaikai būtų geriausi, pažangiausi ir gražiausi. Tai kelia įtampą, kuri organizmui yra labai kenksminga. Tačiau stresas nėra vien tik blogis: trumpalaikis stresas yra netgi naudingas – jis pažadina, sujudina organizmą. Visgi jei kiekvieną dieną žmogus save „ėda“, jaučia nepasitenkinimą, kad kažko nepadarė, nespėjo ir kas rytą pabunda su mintimis apie nebaigtus darbus, taip jis labai alina savo organizmą ir silpnina savo imunitetą“, - perspėja K. Vaičaiteinė. Vaistininkės teigimu, stresas – tai didžiausias imuniteto priešas, nes net 70 procentų imuniteto stiprumo priklauso būtent nuo mūsų emocinės būklės.
Vidutiniškai suaugęs žmogus turi apie 100 milijardų smegenų ląstelių, iš kurių apie 85000 prarandame kasdien. Jei visas savo smegenų ląsteles sujungtume į siūlą, jo užtektų nuo čia iki saulės ir atgal..
Kitas faktas
Komentarai (1)