Naudingosios bakterijos žmogaus žarnyne apsigyvena beveik iš karto, kai tik jis ateina į šį pasaulį. Jeigu dėl kokių nors priežasčių šis procesas buvo sutrikęs, tai gali daryti įtaką nepakankamai seroronino gamybai ateityje.

Niekam ne paslaptis, kad serotoninas (vadinamasis „laimės hormonas“) reguliuoja mūsų nuotaikas ir emocijas. Jeigu jo nepakanka, žmogų apima depresija, jam sunkiau kovoti sustresu. Airijos Nacionalinio universiteto tyrėjai atliko bandymus su pelėmis, padėjusius įrodyti, kad minėtųjų gerųjų bakterijų trūkumas ankstyvuoju gyvenimo periodu suaugus daro didelę įtaką serotonino koncentracijai galvos smegenyse (kad bandymas būtų visiškai skaidrus, bandomųjų pelių žarnyno mikroflora buvo visiškai pašalinta). Pastebėta, kad tokia sąsaja buvo būdingesnė patelėms, o ne patinėliams. Bandymai apgyvendinti paaugusių pelių žarnyne naudingąsias bakterijas rezultatams įtakos neturėjo.

Mokslininkai mano, kad šie bandymai su pelėmis rodo, kaip tėvų neatsakingas elgesys (nesubalansuota mažylio mityba, besaikis antibiotikų vartojimas, neapsaugojimas nuo infekcijų, keičiančių žarnyno mikroflorą) ateityje atsiliepia vaikų sveikatai. Jie pabrėžia, kad naudingosios žarnyno mikrofloros bakterijos veikia ne tik smegenis, bet ir visą organizmą apskritai.