Saikingo, tausaus ir išmintingo vaistų vartojimo iššūkiai pastaraisiais metais tampa vis labiau aktualesni. Įvairiose šalyse atliktų tyrimų duomenimis, savigyda labiau būdinga jauno amžiaus gyventojams, o kuo žmonės vyresni – tuo medikamentų vartojimas yra netaisyklingesnis. Specialistai įspėja – net ir dorojantis su nesunkiais sveikatos sutrikimais, tai anaiptol nėra nekalti įpročiai.

Paklausa nepaliauja augti

Į neracionalaus vaistų vartojimo problemą dar kone prieš keturis dešimtmečius atsigręžusi Pasaulinės sveikatos organizacija akcentuoja – vaistai turi būti vartojami tik tuomet, kai tai iš tiesų reikalinga, saugiai bei tinkamu būdu.

„1985 m. Pasaulinės sveikatos organizacijos pateikta racionalaus vaistų vartojimo sąvoka apibrėžia, kad pacientas tam tikrą laiką pagal savo klinikinę būklę gauna reikalingus vaistus, dozuojamus pagal jo individualius poreikius, mažiausiais kaštais jam bei visuomenei, kadangi, dalį gydymo išlaidų dažniausiai padengia visuomenė. Taigi, labai svarbu ne tik paties paciento, bet ir visuomenės išlaidos jam gydyti“, – aiškino Kauno miesto poliklinikos šeimos gydytoja, lektorė Giedrė Baršauskienė.

Medikės teigimu, pastarųjų metų duomenys byloja, jog visoje Europoje, įskaitant ir Lietuvą, vaistų pardavimai auga. Tad ypač aktualu tai, ar pacientai juos išties tinkamai vartoja.

„Dažniausios priežastys, dėl ko žmonės gydosi savarankiškai, yra vadinamieji greitai praeinantys negalavimai ir ligos – skausmas, peršalimas, virškinimo sistemos sutrikimai, odos problemos, taip pat noras pastiprinti organizmą įvairiais vitaminais, maisto papildais“, – vardijo pašnekovė.

Reikšmingas ne vienas aspektas

Remdamasi moksliniais darbais šeimos gydytoja iliustravo: nustatyta, jog kuo vyresnis žmogus, tuo įprastai vaistų vartojimas yra netaisyklingesnis, tuo metu savigyda dažniau būdinga jauno amžiaus žmonėms.

„Lietuvoje neseniai atliktas tyrimas, kurio metu net 43 proc. apklaustųjų prisipažino užsiimantys savigyda, o 19 proc. jų pasikliauja vaistininkų patarimais, vadinasi, į gydytojus nesikreipia. Todėl labai svarbu, kad pacientas iš vaistininko gautų ne tik tinkamą informaciją, bet ir būtų įspėtas, kada būtina kreiptis į gydytoją, o ne užsiimti savigyda“, – kalbėjo G. Baršauskienė.

Racionalus vaistų vartojimas aprėpia daugelį aspektų. Pašnekovės teigimu, pirmiausia itin svarbu, kad pats medikamentas būtų teisingai parinktas bei būtų pirmo pasirinkimo, palankiausias gydyti konkrečiai ligai.

Ne mažiau svarbu, kad pagal individualius paciento kriterijus būtų nustatyta ir tinkama dozė,  gydymo trukmė, parinkta priimtiniausia forma vaistams vartoti bei pačios gydymo eigos stebėsena, kuri leistų kontroliuoti situaciją ir laiku priimti reikiamus sprendimus, kaip toliau dorotis su liga.

Nederėtų numoti ranka

Galiausiai kiekvienas pacientas turi būti išsamiai ir aiškiai informuotas kaip, kada ir kiek vartoti konkretų vaistą, kokie galimi šalutiniai poveikiai bei kaip apie juos pranešti.

Nepageidaujamas vaistų reakcijas specialistai skirsto į tris laipsnius.

„Nedidelio laipsnio yra tokios, kurios netrikdo paciento kasdieninės veiklos, vidutinio – trikdančios kasdieninę veiklą, ir sunkaus, kai pacientas negali vykdyti kasdieninės savo veiklos. Sunkaus ar vidutinio laipsnio nepageidaujamų reakcijų atveju reikėtų skubos tvarka kreiptis į gydymo įstaigą, kurios specialistai jau savo ruožtu apie šalutinę vaisto sukeltą reakciją informuos Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą“, – aiškino G. Baršauskienė.

Esant nedidelio laipsnio reakcijai, pacientas apie ją gali pranešti pats tarnybos internetiniame puslapyje, užpildęs specialią formą, arba paskambinti nurodytu telefonu. Taip pat galima kreiptis tiesiogiai į šeimos gydytoją.

Tarsi užburtame rate

Medikės teigimu, vaistų vartojimo režimas – vienas svarbiausių veiksnių, leidžiančių pasiekti geriausių įmanomų ne tik lėtinių, bet ir ūminių ligų gydymo rezultatų.

„Tinkamai vartojami vaistai padeda greičiau įveikti ligą, užtikrina gydymo veiksmingumą.  Netinkamas vaistų vartojimas, priešingai, sukelia daugiau šalutinių poveikių, žmogus sveiksta ne taip greitai, kaip turėtų, o kai atrodo, kad liga vis nepasitraukia, imama vartoti dar daugiau vaistų. Taip atsiduriama tarsi užburtame rate – paciento savijauta negerėja, vaistų vartojama vis daugiau, o ligos gydymo efekto negauname“, – sako pašnekovė.

Šeimos gydytoja įspėja – visada reikia atsakingai įvertinti, ar visi vartojami medikamentai būtini: „Tarpusavyje veikdami skirtingi vaistai gali ne tik slopinti vienas kito poveikį, bet ir didinti nepageidaujamų reakcijų pavojų“.

Ne mažesnį nerimą specialistams kelia ir vaistų vartojimas ne pagal indikacijas ar jų nesant.

„Žmogus vos sukarščiavo, prasidėjo sloga – iš karto ieškoma antibiotikų, pavyzdžiui, bandoma skolintis iš tų, pas kuriuos žinoma esant anksčiau nesuvartotų tokių vaistų likučių“, – iliustravo pašnekovė.

Tikisi universalių sprendimų

Neretai į savigydą pastūmėja ir artimo rato žmonių patirtis, susijusi su kokio nors medikamento veiksmingumu.

„Štai išgirdo žmogus, kad kažkoks vaistas padėjo kaimynui, vadinasi, padės ir man, nors galbūt pacientas apskritai serga visai kita liga. Toks, vėlgi, neracionalus vaistų vartojimas gali dar labiau apsunkinti ligos eigą ir sukelti nepageidaujamų šalutinių poveikių“, – sako medikė.

Tad specialistų rekomendacija vienareikšmė ir aiški – dėl vaistų paskyrimo ir vartojimo reikia kreiptis į gydytoją ar bent jau pasikonsultuoti su vaistininku bei visada atidžiai perskaityti medikamentą lydintį informacinį lapelį.

Galiausiai, nors tai visada sunkesnis kelias, derėtų aktyviau praktikuoti tas priemones, kurios padėtų palaikyti gerą savijautą be vaistų.

„Sveikas gyvenimo būdas, subalansuota mityba, streso mažinimas, tinkamas poilsio, miego režimas – visa tai turi be galo didelę įtaką mūsų būklei ir sveikatai“, – primena šeimos gydytoja G. Baršauskienė.

Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis.