Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros (International agency for research on Cancer – IARC) Lione, Prancūzija, duomenimis, naktinis pamaininis darbas – greičiausiai kancerogeniškas veiksnys. Naujausias įvertinimas bus publikuotas IARC monografijų 124-ajame leidinyje.

Toks įvertinimas rėmėsi gausių žmonių grupėse atliktų epidemiologinių tyrimų rezultatais, tyrimų su eksperimentiniais gyvūnais duomenimis ir įvairiais kitais tyrimais, svarbiais suprantant ir vertinant kancerogenezės mechanizmus. Tiriant žmonių grupes vertinta naktinio pamaininio darbo įtaka krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžio rizikai.

Naktinis pamaininis darbas IARC monografijose jau buvo įvertintas 2007 m. Nuo tada atlikta daug kokybiškų epidemiologinių tyrimų, kurie suteikė naujų žinių apie šį vėžio rizikos veiksnį. Todėl 2019 m. birželio mėnesį naktinio pamaininio darbo kancerogeniškumas buvo įvertintas dar kartą.

„Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros kancerogeninių veiksnių poveikio žmogui tyrimas padarė ir tebedaro didelę įtaką vėžio profilaktikai ribojant kancerogeninių veiksnių poveikį įvairioms žmonių grupėms, juolab, kad veiksnių klasifikacija yra nuolat atnaujinama, – sako Nacionalinio vėžio instituto Vėžio epidemiologijos laboratorijos vedėja dr. Giedrė Smailytė. – Atliktas naujausias naktinio pamaininio darbo rizikos įvertinimas kaip tikriausiai kancerogeniško remiasi epidemiologiniais tyrimais, kuriuose dar nebuvo galimybės įvertinti visų trikdančių veiksnių įtakos vėžio rizikai žmonių grupėse, o tyrimai su gyvūnais bei kiti tyrimai in vivo ir in vitro, pateikė neabejotinų įrodymų apie veiksnio kancerogeniškumą. Taigi, dar trūksta epidemiologinių tyrimų pateikiamų įrodymų.“

Naktinis pamaininis darbas apima darbą per įprastines žmonėms nakties valandas. Naktinis pamaininis darbas yra būtinas norint užtikrinti nepertraukiamo ciklo gamybą ir kitą veiklą. Tokio pobūdžio darbas dažniausiai reikalingas sveikatos priežiūros, gamybos, transporto, mažmeninės prekybos ir paslaugų sektoriuose. Dabartiniu vertinimu, 1 iš 5 darbuotojų visame pasaulyje dirba naktinį pamaininį darbą.

Žalingas naktinės veiklos poveikis

Normalaus cirkadinio ritmo sutrikimas yra dažniausiai pasitaikantis naktinio pamaininio darbo šalutinis poveikis. Jis veikia per melatonino, lytinių steroidinių hormonų sekreciją, imuninio atsako reguliavimą, metabolizmą ir vitamino D apykaitą, dėl ko sutrikdoma hormonų apykaita, susilpnėja imunitetas, organizmas sunkiau kovoja su įvairiais aplinkos veiksniais.

Atliekant slaugytojų sveikatos tyrimą (The Nurses’ Health Study II) keturiolikoje JAV valstijų nustatyta padidėjusi krūties vėžio rizika ilgą laiką pamaininį naktinį darbą dirbusioms darbuotojoms.
Australijoje, Kanadoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Ispanijoje vykdyto tyrimo rezultatai pateikė įrodymų apie teigiamą ryšį tarp naktinio darbo ir krūties vėžio rizikos, ypač tarp moterų iki menopauzės.

Keletas Vokietijoje ir Kanadoje atliktų tyrimų įrodė sąsają tarp naktinio darbo ir prostatos vėžio rizikos, ypač kai naktinis pamaininis darbas trunka ilgą laikotarpį. Tačiau kitose šalyse atlikti analogiški tyrimai rizikos nenustatė arba ji buvo nustatyta labai maža, lyginant dirbančius naktį žmones su niekada naktį nedirbusiais.

Keletas kitų tyrimų parodė, kad egzistuoja ryšys tarp storosios žarnos vėžio rizikos ir naktinio pamaininio darbo trukmės. Tačiau šiuose tyrimuose buvo ir prieštaringų rezultatų, susijusių su storosios žarnos vėžio skirtingomis sublokalizacijomis ir naktinio darbo pobūdžiu.

Pažymėtina, kad naktinis pamaininis darbas yra susijęs ne tik su cirkadinio ritmo sutrikimais ir vėžio rizika, bet ir su kitais ūmiais ir lėtiniais poveikiais sveikatai, tokiais kaip padidėjusi kardiometabolinių ligų rizika. Todėl iki šiol vykdomi įvairūs tyrimai, kurie siekia išanalizuoti šviesos poveikio žmogaus organizmui tamsiuoju paros metu aspektus.

„Biomedicininių tyrimų metu įrodyta, kad žmogaus kūno liaukos, įvairūs molekuliniai organizmo procesų mechanizmai turi iš anksto nustatytą paros laiko ritmą, – sako Vilniaus universiteto doktorantas Nacionalinio vėžio instituto Vėžio epidemiologijos laboratorijos jaunesnysis mokslo darbuotojas Aušvydas Patašius. – Todėl keičiantis žmonių įpročiams (pvz., dažnai naktinis miegas palydimas naršymu iki vėlumos mobiliuoju telefonu) būtina įvertinti įvairių veiksnių įtaką mūsų sveikatai, ne tik vėžio išsivystymo rizikai.“

Pasak A. Patašiaus, kasdieninėje žmogaus veikloje ir aplinkoje atsirandant naujų veiksnių (pvz., patalpų apšvietimo lempos keičiamos ekonomiškomis LED lemputėmis, kurių spinduliuojama mėlyno spektro šviesa trikdo melatonino apykaitą), reikalingas ilgas laikas norint įvertinti jų poveikį žmonių populiacijai.

„Tikėtina, kad atsiradę nauji veiksniai veikia mūsų organizme vykstančius procesus per įvairius mechanizmus, tie nauji poveikiai iki šiol mažai nagrinėti, todėl džiugu, kad mokslininkai savo darbuose vertina įvairių aplinkos veiksnių įtakai mūsų sveikatai. Naujų mokslinių tyrimų duomenų atsiradimas leis formuoti sveikesnius savo gyvenimo įpročius bei pagerinti visuomenės sveikatą,“ – sako A. Patašius.

Kancerogeniškumo tyrimai

Beveik 50 metų, pradedant nuo 1971 m., Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra vykdo specialią programą, kurios tikslas – nustatyti tuos poveikius, kurie gali būti kancerogeniški žmogui. Šios programos rezultatus agentūra skelbia savo monografijose (IARC Monographs on the Identification of Carcinogenic Hazards to Humans). Iki šiol yra įvertinta daugiau nei 1000 veiksnių, iš kurių 120 yra priskirti kancerogeniškų žmogui veiksnių grupei, 82 klasifikuojami kaip tikriausiai kancerogeniški (2A kancerogenų grupė) ir 311 galbūt kancerogeniški (2B).