Šaltas vanduo arba maistas stimuliuoja staigų kraujo pritekėjimą į tam tikras smegenų kraujagysles, o jos, išsiplėtusios dėl kraujo pertekliaus, tampa galvos skausmo priepuolio priežastimi.

Daugeliui žmonių pažįstamas ūmus galvos skausmas pavalgius šalto maisto arba atsigėrus kokio nors žemos temperatūros gėrimo. Jis atsiranda tiesiog akimirksniu. Nors šis galvos skausmo tipas labai paplitęs, jo priežastys iki šiol buvo neaiškios. Amerikiečių gydytojai pabandė išsiaiškinti, kur čia šuo pakastas: trylika atrinktų savanorių turėjo per šiaudelį gerti ledinį vandenį taip, kad jis dirgintų viršutinį gomurį. Tuo metu mokslininkai stebėjo kraujo spaudimą kaukolėje, naudodami ultragarso daviklius. Skausmo priepuolio metu jiems pavyko pamatyti stiprią kraujo srovę priekinėje smegenų arterijoje, esančioje smegenų viduryje tiesiai už akių.

Padidėjęs kraujo pritekėjimas ištempdavo arterijos sieneles, o tai, matyt, ir yra staigaus galvos skausmo priežastis.

Tačiau labai greitai įsijungdavo ir „kompensacinis mechanizmas“: arterijos raumenys susitraukdavo, kraujagyslės atgaudavo savo ankstesnį dydį – tuo metu skausmas nurimdavo. Paaiškinti šį reiškinį nesudėtinga: normaliai smegenų veiklai reikia idealių sąlygų, o net menkiausias sutrikimas, pavyzdžiui, temperatūros pokyčiai, sukelia staigią reakciją. Kraujas teka į atšalusias vietas, tačiau tam, kad kraujagyslių sienelės vėl taptų tokios, kokios buvo, ir sumažėtų spaudimas kaukolėje, reikia laiko.

Mokslininkai spėja, kad šį skausmą galima naudoti kaip modelį tiraint kitokias galvos skausmo rūšis, atsirandančias dėl smegenų kraujotakos sutrikimų. Žinoma, kad tiems, kurie kenčia dėl migrenos, galvą dažniau skauda nuo šalto vandens ir maisto. Tada tie patys vaistai, kurie padės greičiau sustatyti viską į savo vietas pavalgius ledų, turėtų padėti ir migrenos atveju. Be to, „skausmą nuo ledų“ patogiau tirti, kadangi lengva kontroliuoti sąlygas, o paciento nereikia nuolat stebėti.