Kavos poveikis sveikatai yra prieštaringas – ji gali suteikti daug naudos ir padaryti nemažai žalos. Kavoje yra daug antioksidantų, dėl kurių sumažėja rizika sirgti daugeliu ligų. Tačiau, šiame gėrime taip yra didelis kiekis kofeino, stimuliatoriaus, kuris kai kuriems žmonėms gali sukelti širdies ritmo problemų ir sutrikdyti miegą. Specialistai apžvelgia plačiau kavos įtaką sveikatai, išskirdami tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį.
Kavoje yra nemažai maistinių medžiagų ir antioksidantų
Kavoje gausu maistinių medžiagų, natūraliai randamų kavos pupelėse. Įprastame 8 uncijų kavos puodelyje yra tiek šių medžiagų rekomenduojamos paros normos kiekio:
Vitamino B2 – 11 proc.;
Vitamino B5 – 6 proc.;
Vitamino B1 – 2 proc.;
Vitamino B3 – 2 proc.;
Folato – 1 proc.;
Mangano – 3 proc.;
Kalio – 3 proc.;
Magnio – 2 proc.;
Fosforo – 1 proc.
Pabandykite šiuos procentus padauginti iš puodelių, kuriuos išgeriate per dieną – pamatysite, kad didžiąją dalį maistinių medžiagų dienos normos kartais gaunate iš kavos. Kavoje taip pat apstu antioksidantų. Pavyzdžiui, tipiška vakarietiška dieta yra tokia, kuomet daugiausiai antioksidantų gaunama iš kavos, o ne iš vaisių ir daržovių.
Gerina smegenų funkcijas ir pagreitina medžiagų apykaitą
Kavoje yra kofeino, stimuliatoriaus, galinčio pagerinti smegenų funkciją ir pagreitinti medžiagų apykaitą. Kofeinas smegenyse blokuoja slopinančio neurotransmiterio (smegenų hormono), vadinamo adenozinu, funkciją. Blokuodamas adenoziną, kofeinas padidina smegenų aktyvumą ir išskiria kitus neurotransmiterius, tokius kaip: norepinefrinas ir dopaminas. Tai laikinai sumažina nuovargį ir sukelia budrumą bei žvalumą. Daugybė atliktų tyrimų įrodo, kad kofeinas gali sukelti trumpalaikį smegenų funkcijos padidėjimą, pagerinti nuotaiką, reakcijos laiką, budrumą ir bendrą kognityvinę funkciją. Kofeinas taip pat gali padidinti medžiagų apykaitą nuo 3 iki 11 proc. Tačiau, kai šis teigiamas poveikis yra trumpalaikis. Jei kasdien gersite kavą, organizmas įgis jai toleranciją – ir jos poveikis bus ne toks stiprus.
Gali sumažinti riziką sirgti Alzheimerio ir Parkinsono ligomis
Alzheimerio liga yra labiausiai pasaulyje paplitusi neurodegeneracinė liga, sukelianti žmogui demenciją. Tyrimai parodė, kad reguliarūs kavos gėrėjai turi iki 65 proc. mažesnę riziką susirgti Alzheimerio liga. Parkinsono liga yra antra pagal dažnumą neurodegeneracinė liga, kurią sukelia dopaminą generuojančių neuronų mirtis smegenyse. Nustatyta, kad kavą geriantys asmenys, turi 32-60 proc. mažesnę riziką susirgti Parkinsono liga.
Sumažina riziką sirgti II tipo cukriniu diabetu
Antrojo tipo diabetui būdingas padidėjęs cukraus kiekis kraujyje dėl atsparumo insulino poveikiui. Ši dažna liga per kelis dešimtmečius išaugo dešimteriopai ir ja dabar serga daugiau nei 300 milijonų žmonių visame pasaulyje. Atlikti tyrimai parodė, kad kavos gėrėjams rizika susirgti šia liga gali sumažėti 23-67 proc.
Apsaugo nuo kepenų ligų
Kepenys yra nepaprastai svarbus organas, turintis šimtus skirtingų funkcijų žmogaus kūne. Jos yra ypač jautrios alkoholio ir fruktozės pertekliui. Galutinė kepenų pažeidimo stadija vadinama ciroze ir apima didžiąją dalį kepenų, kuomet audinys pradeda randėti. Nustatyta, kad kavos gėrėjai turi iki 84 proc. mažesnę cirozės išsivystymo riziką.
Mažina riziką sirgti depresija
Depresija yra labiausiai paplitęs psichikos sutrikimas pasaulyje ir lemia žymiai blogesnę gyvenimo kokybę. Jau net 2011 m. viename Harvardo universiteto tyrime nustatyta, kad kavą gėrę žmonės, turi 20 proc. mažesnę riziką susirgti depresija nei tie, kurie negėrė kavos.
Kofeinas gali sukelti nerimą ir sutrikdyti miego ritmą
Per didelis kofeino vartojimas gali sukelti nervingumą, nerimą, širdies plakimą ir netgi sustiprinti panikos priepuolius. Specialistai pataria – jei esate jautrus kofeinui, geriau venkite kavos ir rinkitės kitas karštų gėrimų alternatyvas. Kava taip pat gali pabloginti miego kokybę, sukeldama nemigą, jeigu jos išgersite per daug arba antroje dienos pusėje. Taigi, jei norite, kad kava teiktų daugiau naudos nei žalos, pasirinkite tinkamą dienos laiką pasimėgavimui ja, taip pat jauskite saiką.
Nežymiai padidina kraujospūdį
Kofeinas, esantis kavoje, taip pat gali padidinti kraujospūdį, nors paprastai šis poveikis išnyksta, kuomet kava vartojama reguliariai. Gali išlikti nebent nedideli kraujospūdžio pakitimai.
Gali sukelti priklausomybę
Kitas kavos minusas yra tas, kad ji gali sukelti priklausomybę. Kai žmonės reguliariai vartoja kofeiną, tampa jam tolerantiški. Kofeinas nustoję veikęs ir tam pačiam poveikiui pasiekti reikia vis didesnės dozės, o besaikis kavos vartojimas jau kenkia sveikatai. Galiausiai, kuomet susilaikoma nuo kofeino turinčių gėrimų, nors buvo įprasta juos vartoti, pasireiškia abstinencijos simptomai, tokie kaip: galvos skausmas, išsekimas, smegenų rūkas ir dirglumas. Tai gali trukti kelias dienas.
Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje vidutiniškai – 177.
Kitas faktas
Komentarai