Kardiologas įspėja: ignoruodami pirmuosius ligų simptomus, vyrai dažniau kenčia nuo komplikacijų

Kardiologas įspėja: ignoruodami pirmuosius ligų simptomus, vyrai dažniau kenčia nuo komplikacijų

Apie profilaktinių sveikatos patikrinimų svarbą kalbama nuolat, tačiau, kol nejaučiame skausmo ar kitų simptomų, bylojančių apie pablogėjusią sveikatą, vizitą pas gydytoją dažnai atidedame. Deja, bet simptomų nebuvimas neužtikrina nepriekaištingos sveikatos. Statistika rodo, kad pasitikrinti sveikatą ypač vengia vyrai – jie kur kas rečiau negu moterys tikrinasi sveikatą profilaktiškai. Pasak Panevėžio Respublikinės ligoninės intervencinės kardiologijos skyriaus gydytojo kardiologo Karolio Bumblausko, toks elgesys po kelių ar keliolikos metų gali tapti gydymo reikalaujančia liga. Kardiologas pasakoja apie profilaktinio sveikatos patikrinimo svarbą, priežastis, kodėl vyrai pas gydytojus lankosi rečiau negu moterys, vyrų ir moterų sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis amžių ir dalijasi kitais įdomiais faktais.

 

Pas gydytoją apsilanko tik prispyrus reikalui

 

Pasak kardiologo K. Bumblausko, vyrai kur kas rečiau negu moterys lankosi pas gydytojus ypač dėl profilaktinių priežasčių.

 

„Remiantis statistika, vyrų profilaktiniai apsilankymai pas gydytojus Lietuvoje, deja, yra gana reti. Tie, kurie anksčiau nėra susidūrę su sveikatos problemomis, retai kada tikrinasi profilaktiškai. Nebent jie pagal amžių priklauso kokių nors ligų rizikos grupei. Dauguma vyrų būna priversti profilaktiškai pasitikrinti sveikatą tuomet, kai reikia pratęsti vairuotojo pažymėjimą ar atsinaujinti medicininę darbo knygelę, o kai kuriuos vyrus pas gydytoją atveda ir artimieji. Dar vienas labai svarbu veiksnys, veikiantis vyrų apsisprendimą apsilankyti pas gydytoją, yra ligos atvejis jų artimoje aplinkoje. Jeigu šeimoje, darbe ar kitoje vyrui artimoje aplinkoje kas nors suserga tam tikra specifine liga, pavyzdžiui, onkologine arba širdies ir kraujagyslių liga, tai paskatina juos apsilankyti ir pasitikrinti“, – teigia K. Bumblauskas.

 

Jis priduria, kad tie vyrai, kurie jau serga arba anksčiau yra turėję kokių nors sveikatos bėdų, lankosi pas gydytojus dėl konkrečių negalavimų ir apskritai tikrinasi sveikatą dažniau.

 

„Deja, vyrams sudėtingiau pripažinti, kad juos gali užklupti kokia nors liga, ypač kol jaučiasi gana gerai. Todėl vyrai dažnai ignoruoja pirmuosius simptomus, tai įrodo ir klinikinė praktika, ir stebėsenos rezultatai“, – įžvalgomis dalijasi K. Bumblauskas.

 

Nesigydant pasekmės išryškėja vėliau

 

Gydytojas teigia, kad sutinka daug nepatiklių pacientų, netikinčių rekomenduojamo gydymo nauda, todėl nesilaikančių rekomendacijų.

 

„Jeigu žmogus nejaučia jokių simptomų, tačiau liga yra diagnozuojama iš kraujo ar kitų tyrimų, jam sunku patikėti ir pripažinti, kad serga. Todėl tokie žmonės yra linkę netikėti diagnoze ir vengti gydymo vaistais. Visuomet pacientą perspėju, kad, nepradėjus gydymo dabar, vėliau geriau nebus – po kelerių metų gali tekti gydyti jau įsisenėjusią ligą, o tai padaryti kur kas sunkiau, negu užbėgti ligai už akių, vos jai prasidėjus. Dažnai susiduriu su šia situacija dirbdamas su jaunesnio amžiaus pacientais, kuriems diagnozuojama  arterinė hipertenzija ar aukštas cholesterolis. Kadangi sergant šiomis ligomis neskauda, vengiama vartoti vaistus. Taip dažniau elgiasi vyrai, tačiau pasitaiko ir nepatiklių moterų, įsitikinusių, kad propaguodamos sveiką gyvenimo būdą negali susirgti. Deja, realybė yra kitokia“, – pasakoja kardiologas.

 

K. Bumblauskas pabrėžia, kad svarbiausia yra ligos profilaktika. Tikrinantis profilaktiškai, galima užkirsti kelią ligos priežasčiai, o pavėlavus diagnozuoti ligą, tenka kovoti su jos komplikacijomis.

 

„Kalbant apie laiku negydomas širdies ir kraujagyslių ligas, atsiranda miokardo infarkto, nestabilios krūtinės anginos, rezistencinės hipertenzijos ligų rizika. Visa tai – kadaise laiku nepradėto gydymo ar vengimo apsilankyti pas specialistus pasekmė. Kasdien net po keletą kartų tenka išgirsti pacientus pasakojant, kaip prieš keliolika metų jiems buvo diagnozuota viena ar kita liga, tačiau nesigydė vaistais, o galiausiai sulaukus vyresnio amžiaus liga paaštrėjo. Dažnai žmonės susimąsto tik sulaukę 55–60 metų, pradėjus blogėti bendrai sveikatai, tuomet jie ateina pas gydytoją su dideliais lūkesčiais, o mes, deja, jau nebegalime užkirsti kelio ligai, tik gydyti komplikacijas, ir tai yra kur kas sudėtingiau. Medicina galinga, bet ne visagalė“, – teigia gydytojas kardiologas.

 

Pradeda sirgti anksčiau negu moterys

 

Gydytojo kardiologo teigimu, statistiškai vyrų sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis pasireiškia anksčiau negu moterų.

 

„Kol moteris yra vaisinga, nepasiekusi klimakterinio periodo, ji turi teigiamą lytinio hormono estrogeno poveikį širdies ir kraujagyslių ligoms, taip pat aterosklerozei. Todėl moterys širdies ir kraujagyslių ligomis dažniausiai pradeda sirgti vyresnio amžiaus, o vyrai – anksčiau. Tai iliustruoja ir profilaktinės patikros programos – vyrai kviečiami tikrintis dešimčia metų anksčiau negu moterys. Vyrai širdies ir kraujagyslių ligomis pradeda sirgti 40–45 metų, o jų sergamumas su metais tendencingai auga. Moterys pradeda sirgti dažniausiai apie 50-uosius metus ir jų sergamumas eksponentiškai auga maždaug iki 60 metų. 65-erių sulaukusių moterų sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis netgi viršija vyrų“, – aiškina K. Bumblauskas.

 

Kalbėdamas apie širdies ir kraujagyslių ligų simptomus, gydytojas kardiologas išskiria dvi simptomų kategorijas. Tai – tipiniai ir netipiniai simptomai.

 

„Tipiniai simptomai yra būdingi konkrečiai ligai ir nepriklauso nuo žmogaus, jo gyvenamosios vietos, amžiaus ar kitų veiksnių. Pavyzdžiui, tipiniai simptomai, būdingi išeminei širdies ligai, yra skausmas krūtinėje fizinio krūvio metu ir dusulys po sporto. Netipiniai simptomai – mišrūs, nebūtinai vienai konkrečiai ligai būdingi simptomai, kuriuos sunku diferencijuoti ir tiriant dažnai išaiškinamos kelios ligos. Statistika rodo, kad vyrai dažniausiai skundžiasi tipiniais, moterys – netipiniais simptomais, tokiais kaip širdies permušimai, skausmas kakle ir kitokie diskomfortą sukeliantys požymiai. O vyrai dažniausiai turi konkrečių skundų, susijusių su negebėjimu atlikti tam tikrų kasdienių veiksmų, tokių kaip lipti laiptais neuždusus“, – apie skirtingus širdies ir kraujagyslių ligų simptomus pasakoja K. Bumblauskas.

 

Padidėjęs cholesterolio kiekis vertinamas skeptiškai

 

Anot gydytojo kardiologo, sunkiausia pacientui įrodyti, kad reikia gydymo, kai diagnozuojamas padidėjęs cholesterolio kiekis, nes ligos simptomų nejaučiama.

 

„Cholesterolio norma kiekvienam pacientui nustatoma pagal rizikos laipsnį, gretutinių ligų ir turimų žalingų įpročių veiksnius. Liūdna tiesa tokia, kad visoje Europos Sąjungoje Lietuva pirmauja dėl mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Jeigu pacientas renkasi negydyti padidėjusio cholesterolio, išauga tikimybė susirgti miokardo infarktu ir kitomis ligomis. Padidėjęs cholesterolio kiekis dažniausiai gydomas statinais – vaistais, kurie mažina ne tik cholesterolį, bet ir riziką patirti insultą ar infarktą“, – apie padidėjusio cholesterolio gydymą pasakoja K. Bumblauskas.

 

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad ilgalaikis cholesterolį mažinančių vaistų (statinų) vartojimas gali sumažinti tikimybę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Sumažinus blogojo cholesterolio kiekį organizme, smulkiosiose kraujagyslėse esančios aterosklerozinės plokštelės apsaugomos nuo plyšimo, sumažinama trombų susidarymo rizika.

 

Pasak jo, sveikatą tikrintis profilaktiškai svarbu ne tik dėl širdies ir kraujagyslių ligų, bet ir dėl kitų negalavimų.

 

„Šeimos gydytojas turėtų kasmet pasiūlyti pasitikrinti sveikatą profilaktiškai. Profilaktinis sveikatos patikrinimas bent kartą per metus yra būtinas visiems, net jeigu nejaučiate jokių simptomų. Sveikata turi būti svarbiausia pagrindinių darbų sąraše. Kuo geriau vykdoma profilaktika, tuo geresnių rezultatų pasiekiama, padidėja ilgaamžiškumas ir pagerėja gyvenimo kokybė. Tad patariu pasitikrinti laiku, o esant ligai – paisyti gydytojo rekomendacijų. To nepadarius, liga anksčiau ar vėliau vis tiek pasivys, tuomet kova su ja bus kur kas sudėtingesnė“, – atkreipia dėmesį gydytojas kardiologas K. Bumblauskas.

Komentarai

Ar žinote, kad...

Knarkimo problemos nekankina kosmonautų. Nesvarumo būsenoje išnyksta ne tik ši, bet ir kitos su miegu susijusios problemos.

Kitas faktas