Amerikos mokslininkai iš Wayne Universiteto atliko įdomų tyrimą, kurio metu buvo aiškiai įrodyta, kad kuo labiau ir dažniau žmonės šypsosi, tuo ilgiau jie gyvena.
Tai, kad šypsena ir ilgesnis gyvenimas yra susiję tarpusavyje, mokslininkams buvo aišku dar iki eksperimento. Šypsena atspindi teigiamą ir lengvą požiūrį į gyvenimą, o besišypsantis žmogus spinduliuoja džiaugsmą. Šypsena – tai tarsi žmogaus atsparumo stresui įrodymas, o stresas, kaip visiems žinoma, išprovokuoja įvairias ligas, kurios trumpina gyvenimą. Tačiau eksperimento metu mokslininkai išsiaiškino, kad šypsena šypsenai nelygi. Ilgaamžiškumą skatina būtent ta nuoširdžia laikoma šypsena, kai skruostai pakyla, aplink burną susidaro šypsenos raukšlės ir matosi dantys, o kartais net ir dantenos. Kitaip tariant – plati šypsena “nuo ausies iki ausies”.
Kaip mokslininkai padarė tokią išvadą? Jie palygino 230 aukščiausios lygos beisbolininkų nuotraukas, kurias gavo iš 1952 metų registro. Visus eksperimento dalyvius mokslininkai susikirstė į 3 grupes: be šypsenos, su daline šypsena ir su plačia šypsena.
Į pirmąją grupę papuolė tie sportininkai, kurių veido išraiška visose nuotraukose buvo rimta ar net liūdna. Antroje grupėje atsidūrė tie žaidėjai, kurie šypsojosi “lūpų kampučiais”, o trečioje grupėje buvo surinkti tie, kurie šypsojosi tiek, kiek galėjo, beveik juokėsi. Kad eksperimentas būtų patikimesnis, mokslininkai surinko visus duomenis apie sportininkus: gimimo datą, kūno masės indeksą, šeimyninę padėtį ir netgi sportinės karjeros trukmę. Kitaip tariant, jie pasistengė sužinoti viską, kas gali turėti įtakos gyvenimo trukmei.
Vidutiniškai suaugęs žmogus turi apie 100 milijardų smegenų ląstelių, iš kurių apie 85000 prarandame kasdien. Jei visas savo smegenų ląsteles sujungtume į siūlą, jo užtektų nuo čia iki saulės ir atgal..
Kitas faktas
Komentarai (8)