Spalvinis regėjimas  priklauso nuo normalios kolbelių ir jų pigmentų veiklos. Kitaip tariant, jei neveikia nors vienas kolbelių tipas, spalvos suvokimas sutrinka. Ar kada susimąstėte, kaip mato pasaulį žmonės, turintys spalvinio regėjimo sutrikimų?
 
Spalvinio regėjimo sutrikimų formų gali būti įvairiausių: nuo paprasčiausio jautrumo sumažėjimo kuriai nors spektro daliai iki visiško aklumo vienai ar kelioms spalvoms.
 
Normalų spalvinį regėjimą turintys žmonės vadinami trichromatais. Tie, kurie turi tik dviejų tipų kolbeles, vadinami dichromatais, turintys tik vienos rūšies kolbeles – monochromatais.
 
Dichromatai nemato tik kai kurių spalvų tonų, o monochromatai akli visoms spalvoms. Visiškas aklumas spalvoms dar vadinamas anopija. Tokių žmonių spalvų pasaulis apribotas įvairaus ryškumo pilkomis spalvomis.
 
Monochromatų regėjimas primena nespalvotas nuotraukas. Jų regėjimo aštrumas taip pat nedidelis, dienos šviesoje jie kenčia nuo akinamo šviesos poveikio dėl didelio lazdelių jautrumo šviesai.
 
Atsižvelgiant į trūkstamą pigmentą, dichromatai skirstomi į protanopus (aklus raudonai spalvai), deuteranopus (aklus žaliai spalvai) ir tritanopus (aklus mėlynai ir violetinei spalvoms).
 
Štai kaip visi jie mato pasaulį...