Nuo uždegimų niekas neapsaugotas. Sloga, gripas, angina, ūmios kvėpavimo takų infekcijos – visa tai gali sukelti otitą. Anot statistikos, šia liga vaikystėje yra sirgę 98 % žmonių, kai kurie – net po kelis kartus. Bėda ta, kad ši liga dažniausiai renkasi mažylius – jų organizmas dar silpnas, imunitetas – neužgrūdintas. Tad kaip gi išvengti šios ligos?

Krūtimi maitinami mažyliai ir otitas

Dažniausiai visomis įmanomomis otito formomis perserga krūtimi maitinami mažyliai. Tai tiesiogiai susiję su anatominėmis vaikų ausyčių ypatybėmis. Krūtimi maitinamų mažylių ausies landa yra kiek platesnė ir trumpesnė, negu suaugusių žmonių, tad rizika susirgti yra didesnė.

Kol vaikutis nemoka kalbėti, jis nepasakys, kad jam skauda, tačiau galima pastebėti, kad pasikeičia jo elgesys. Jeigu vaikas atsisako maisto ir pradeda domėtis ausytėmis, tikėtina, kad tai – otitas. Jeigu tai tiesa, paspaudus išsikišusį kauliuką prie ausies skaudės, ir vaikutis į tai sureaguos. Tačiau šis simptomas būdingas tik vaikams nuo 1 metų.

Net jeigu esi įsitikinusi, kad žinai, kuo serga mažylis, nustatyti diagnozę yra gydytojo pareiga. Otorinolaringologas pasakys, ar esi teisi, o iki tol pačiai eksperimentuoti ir gydyti nepatartina.

Kviesk gydytoją

Paprastai otitas ima reikštis vakarop ir naktį. Pirmieji simptomai – aštrus ausies skausmas, pakilusi temperatūra, silpnumas, pasunkėjęs kvėpavimas nosimi ir prasta savijauta. Jeigu vaikas jau pakankamai didelis, kad apibūdintų savo pojūčius, paklausk jo, kaip jis jaučiasi.

Iki gydytojo atvažiavimo ausies nešildyk ir nieko į ją nelašink, nedėk kompresų ir neduok stiprių nuskausminamųjų. Visų pirma, reikia žinoti otito atsiradimo priežastį ir tipą. Jeigu jį sukėlė svetimkūnis ausyje, tokie veiksmai gali būti žalingi. Gydytojas jį išims. Nemėgink to padaryti pati, jeigu neturi patirties ir reikiamų instrumentų – gali nustumti dar giliau, o tai turės mažyliui neigiamų pasekmių.