Vaikų aktyvumas vasaros atostogų laikotarpiu kasmet tampa rimtu išbandymu tėveliams. Užsienio mokslininkai įrodė, kad vaikams energijos galėtų pavydėti net ir profesionaliai besitreniruojantys suaugusieji, todėl sveikatos bei draudimo specialistai perspėja, kad tėvai turėtų vaikams ne tik paaiškinti saugaus elgesio taisykles, bet ir užtikrinti, kad mažamečiai neliktų be priežiūros.

„Turbūt nėra vaikų, kurie užaugtų be randų ar bent nubrozdinimų. Vaikai bėga, lipa, karstosi, šokinėja, važinėja dviračiais, riedučiais, riedlentėmis. Traumos, dažniausiai tai nukritimai ar atsitrenkimai, neretai patiriamos pažįstamoje aplinkoje. Todėl tėvai turėtų būti budrūs ir nepalikti mažamečių pramogauti vienų, ir pasirūpinti, kad aplinka būtų pakankamai saugi“, - sako vaistininkė Edita Stankevičiūtė.

Dažnam kieme – cirko akrobato išradimas

Batutą 1936 metais pristatė cirko akrobatas Džordžas Nisenas, o nuo 1950 metų batutai kaip laisvalaikio pramoga sparčiai išpopuliarėjo Šiaurės Amerikoje, Europoje ir Australijoje. Apie linksmybes ant batuto pasibaigiančias skaudžiomis traumomis medikai kalba jau senokai, o draudimo specialistai savo ruožtu patvirtina, kad ir Lietuvoje ant batutų susižalojama vis dažniau.

„Mūsų duomenimis, vasarą vaikai statistiškai susižeidžia beveik 20 proc. dažniau nei žiemą ar rudenį. Šiltuoju metų laiku iš namų ir mokyklos traumos persikelia į kiemą, kur mažieji žaidžia, karstosi, šokinėja, važinėja dviračiais. Pastarųjų metų tendencija – dažnėjančios batutų traumos, pasibaigiančios rankų ir kojų lūžiais, raiščių plyšimais, smegenų sukrėtimais. Jei batutas neturi apsauginio tinklo, įsijautę vaikai nuo jo gali nukristi ant žemės. Būna, kad šokinėjant skausmingai atsitrenkiama į batuto rėmą ir neišvengiama traumos“, – sako draudimo bendrovės BTA asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas.

Dviračiai, paspirtukai, riedučiai, riedlentės padidina tikimybę patirti traumą, nes čia dar prisideda ir greitis bei manevravimas.

Pasak R. Grizicko, prieš porą metų tyrimą atlikę Prancūzijos ir Australijos mokslininkai nustatė, kad vaikai savo energija lenkia suaugusius, todėl vaikų judrumas stebinti neturėtų.

„Tirti 9-11 metų vaikai mokslininkus stebino savo energingumu tiek juos lyginant su eiliniais suaugusiais, tiek ir su sportininkais. Moksliškai patvirtinta, kad vaikai pavargsta lėčiau, atitinkamai greičiau atsigauna. Tėvai gali jiems padėti diegdami saugaus elgesio taisykles, įpratindami dėvėti galvos, kojų ir rankų apsaugas“, – teigia jis.

Trauma rimta ar ne?

Pasak vaistininkės, jei vis dėlto nutiko taip, kad dūkstantis vaikas patyrė traumą, jam būtina kuo greičiau suteikti pirmąją pagalbą.

„Jeigu vaikas nukrito ar atsitrenkė, skundžiasi skausmu, patartina traumuotą vietą šaldyti ir kreiptis į medikus, kurie nustatytų, ar nėra išnirimų, kaulų skilimų ar lūžių. Jeigu svaigsta galva – ar nėra smegenų sukrėtimo. Vasarą padažnėja ir tokios traumos kaip kraujuojančios žaizdos, įdrėskimai, įdūrimai“, – atkreipia dėmesį E. Stankevičiūtė.

Kraujavimas iš nedidelių įpjovų ar įdrėskimų lengvai kontroliuojamas užspaudžiant žaizdą ar pakeliant sužeistą vietą. Tereikia papurkšti dezinfekuojančiu purškalu ir užklijuoti pleistrą – žaizda pati užgyja per kelias dienas. Rimtesnės pagalbos prireikia tuomet, kai kraujavimas nesustoja, žaizdoje yra svetimkūnių. Ypač didelė infekcijos rizika, kai įkanda žmogus ar gyvūnas, įduriama nešvariu daiktu: tokiu atveju reikėtų skubiai kreiptis į artimiausią medicinos įstaigą.

Pats sezoniškiausias, tačiau kartais ir itin skaudus sužalojimas – nudegimas saulėje.

„Turime itin kaitrią vasarą, daug saulės, tad neatsakingas buvimas saulėje gali sukelti ir šilumos smūgį, ir perkaitimą, ir skaudžius nudegimus. Pastarieji itin pavojingi tuo, kad suardo epidermį, oda parausta, kartais susiformuoja pūslės. Jei tik nestipriai nudegusią odą užtenka atvėsinti, pridengti ir saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, tai stipriai pažeistą mažųjų odą gali tekti apžiūrėti ir medikams. Bet kokiu atveju, vaikus būtina tepti priemonėmis nuo saulės ir apsaugą nuolat atnaujinti. Kai renkamasi apsauga nuo saulės vaikui, rūpinantis jų sveikata visada klausiame ar vaikas nevartoja tam tikrų maisto papildų ar vaistinių preparatų, kad galėtume įvertinti ar nėra grėsmės atsirasti šalutiniams poveikiams ir susilpninti vaistų ar apsauginių priemonių poveikį. Tai aktualu ir suaugusiems, todėl visus kviečiame nemokamai pasitikrinti vaistų, papildų, maisto suderinamumą ir nebijoti klausti vaistininkų“, – pabrėžė vaistininkė.