Senovės romėnai sakydavo „memento mori“ (atmink, kad mirsi), primindami vieni kitiems apie tai, kad žmogaus gyvenimas prabėga kaip akimirka, apie amžinąsias vertybes. Šiuolaikinėje visuomenėje šią temą stengiamasi apeiti dideliu lanku, nenorima to prisiminti, vaikomasi materialinių vertybių. Vis dėlto mokslininkai mano, kad mintys apie gyvenimo nepastovumą gali duoti realios naudos.

Suvokimas, kad kelio gale laukia mirtis, nebūtinai sukelia baimę ir kitas negatyvias emocijas. Po dešimčių tyrimų analizės mokslininkai iš Misūrio universiteto padarė išvadą, kad mintys apie mirtį gali sumažinti priešiškumą (militarizmą), pagerinti sveikatą, padidinti altruizmą ir norą padėti, be to, mažina skyrybų skaičių.

Vieno tyrimo metu mokslininkai dalyviams priminė mirties temą, pateikę informaciją apie galimas katastrofas, globalinių klimato pokyčių grėsmę. Po to buvo patikrinta, kaip dalyviai vertina karinius JAV veiksmus Irane.

Žmonės, kuriems buvo priminta apie globalinį klimato šilimą, dažniau rodė mažesnį priešiškumą, negu tie, kurie įsivaizdavo vietines stichines nelaimes. Tyrimo autoriai linksta manyti, kad globali grėsmė gyvybei padeda žmonėms pajusti artumą, skatina padėti ir bendradarbiauti.

Kitų tyrimų duomenimis, žmogaus gyvenimo nepastovumo suvokimas skatina atsisakyti žalingų įpročių ir pradėti gyventi sveikai, labiau vertinti savo sveikatą. Netgi nesąmoningos mintys apie mirtį stumia žmogų padėti kitiems. Asmenys, kurie girdėjo riksmus ir pagalbos prašymą, dažniau norėjo pagelbėti, jeigu jie tuo metu eidavo pro kapines.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad gyvenimo nepastovumo suvokimas turėtų sukelti depresiškas ir negatyvias nuotaikas, tačiau specialistai iš Misūrio universiteto mano, kad tai gali daryti visiškai priešingą poveikį – vesti į pozityvius bendruomenės pokyčius.