Pirmąjį Lietuvos istorijoje medalį pasaulio vandens slidinėjimo čempionate Floridoje pelniusio Ričardo Lažinsko sėkmės paslaptis paprasta – geras miegas, taisyklinga mityba ir nuolatinės treniruotės. Pasak R. Lažinsko, pasirengti varžyboms reikia ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Štai kodėl geriausia pradėti sportuoti nuo pat mažens.

Čempionato finale 3-ią vietą šuolių nuo tramplyno rungtyje R. Lažinskas iškovojo nušokęs 61,1 m ir pasiekęs naująjį Lietuvos rekordą. Pajėgiausias ir daugkartinis mūsų šalies vandens slidinėjimo čempionas pasakojo, kad pirmąkart ant vandens slidžių atsistojo būdamas 6-erių.

„Iš pradžių bijojau vandens, nerimą kėlė nemokėjimas plaukti, todėl rimčiau treniruotis, sportuoti pradėjau nuo 8 m. Tai, manau, geriausias amžius pradėti – esant jaunam, įveikti vandens baimę yra kur kas lengviau“, – sakė R. Lažinskas.
 
Vandens slidinėjimas susideda iš trijų rungčių: figūrinio slidinėjimo (angl. tricks), slalomo ir šuolių nuo tramplyno. Pasak sportininko, 6-7 m. vaikai ima mokytis figūrinio slidinėjimo su trumpomis, ovalios formos slidėmis: daro šuoliukus, įvairius pasisukimus. Nuo 8 m. mokomasi antrosios rungties – slalomo: čiuožimo su viena slide, viražų atlikimo. Trečioji rungtis – pati ekstremaliausia. Tai – šuoliai nuo tramplyno, susiję su dideliu greičiu, kurį išvysto vandens slidininkas. Atsispyrus nuo vandenyje plūduriuojančio tramplino galima nuskrieti išties toli. Vandens slidinėjimas – visą kūną lavinantis sportas, kuomet dirba visos raumenų grupės: rankos, kojos, pilvo presas, nugara.

„Galima sakyti, kad vandens slidininkai – gražiai sudėti žmonės, – šypsodamasis teigė R. Lažinskas. – Ši sporto šaka – dinaminė, susijusi su dideliu greičiu, todėl reikalingas kūno raumenų vikrumas, jėga, greitas mąstymas, reakcija, koordinacija – būtent tai vystoma treniruojantis. Psichologija – taip pat reikšmingas veiksnys, nes ne kiekvienas sportininkas geba susikaupti varžybose taip pat gerai, kaip treniruodamasis vienas – tam irgi reikia specialaus pasiruošimo.“