Miegas yra būtinas tiek žmonėms, tiek gyvūnams. Jis daro įtaką elgesiui ir sveikatos būklei, padeda atlikti savo „kasdienes pareigas“. Vis dėlto tai, ką mes vadiname geru žmonių ir gyvūnų miegu, yra skirtingi dalykai. Štai keli įdomūs faktai iš gyvūnijos pasaulio.
Katės per parą miega vidutiniškai 13–14 valandų, o naktimis dažniausiai yra aktyvios, mėgsta slampinėti po butą. Taip yra dėl to, kad jos, kaip ir laukinės jų giminaitės, yra plėšrūnės. Džiunglių katėms visai nereikia būdrauti kiaurą parą, kad patenkintų savo poreikius.
Delfinai gali miegoti taip, kad viena jų smegenų pusė ilsėsis, o kita išliks budri.
Arkliai ir karvės gali miegoti stovėdami, tačiau nesapnuoja, kol neatsigula.
Žirafos be miego gali iškęsti kelias savaites.
Kai kurios sraigės gali išmiegoti net iki trejų metų.
Miego metu ančiasnapiai gali atlikti tuos pačius judesius, kaip ir pribaigdami savo auką.
Kad apsisaugotų nuo plėšrūnų, Gvinėjos babuinai miega tupėdami medžių viršūnėse.
Šikšnosparniai nakvoja aukštyn kojomis dėl kelių priežasčių. Pirmoji – tai padeda išlikti nepastebėtiems. Antroji – pavojaus atveju lengviau pabėgti. Kitaip nei visi kiti paukščiai, šikšnosparniai nuo žemės pakilti negali – jie yra per silpni, kad galėtų staigiai išvystyti pakilimui reikiamą greitį.
Albatrosai gali miegoti skrisdami.
Nors įprasta manyti, kad skruzdės niekada nemiega, tyrinėjant ugnines skruzdėles nustatyta, kad per parą galima pastebėti maždaug 253 miego epizodus, kurių kiekvienas trunka maždaug po 1,1 minutės.
Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje vidutiniškai – 177.
Kitas faktas
Komentarai