Hemorojus – liga, apie kurią vengiama kalbėti garsiai, todėl su ja susidūrus gali pasirodyti, kad jūsų atvejis išskirtinis ir aplinkiniams ši liga svetima. Vis dėlto, tyrimai rodo, kad hemorojumi serga daugiau nei pusė suaugusių žmonių. 

Medikų teigimu, hemorojus užklumpa tiek jauno, tiek vyresnio amžiaus žmones, tačiau yra keli veiksniai, didinantys tikimybę hemorojaus išsivystymui. 

Genetika. Viena iš hemorojaus susirgimų priežasčių įvardijama genetika, o tai dažniausiai išryškėja vyresniame amžiuje. Visgi, kartais hemorojus diagnozuojamas ir neišsiaiškinant konkrečios priežasties, todėl paveldimo visais ligos atvejais kaltinti nereikėtų. 

Gyvenimo būdas. Ne veltui sakoma, kad hemorojus – jaunų, šiuolaikinį gyvenimo būdą gyvenančių žmonių liga. Netinkama mityba, sėdimas darbas, mažas fizinis aktyvumas – tai ypač palankus gyvenimo būdas hemorojaus atsiradimui net paauglystėje. Taip pat didesnė rizika susirgti hemorojumi yra žmonėms, turintiems didesnį kūno masės indeksą. 

Nėštumas. Didelė hemorojaus rizika kyla nėščioms moterims – paplitimas nėščiųjų tarpe svyruoja nuo 25 proc. iki 35 proc.. Apskaičiuora, kad 85 proc. nėščiųjų hemorojaus simptomus patiria trečiame nėštumo trimestre 

Medikai ramina, kad hemorojus nėštumo metu – natūralu ir dėl to jaudintis nereikėtų, kadangi augant vaisiui kraujotaka dubens srityje sulėtėja, o didėjanti gimda pradeda spausti žarnyną bei kraujagysles. Viso to pasekmės – hemorojaus atsiradimas. 

Sunkumų kilnojimas. Nesant fizinio aktyvumo pusiausvyrai (dažniausiai tai būdinga sunkiasvoriams sportininkams), hemorojaus išsivystymo rizika taip pat išauga. Žmonės, patiriantys pernelyg didelį fizinį krūvį labiau yra linkę susirgti hemorojumi, todėl labai svarbu teisingai suprasti aktyvios gyvensenos sąvoką – tai turėtų būti reguliarus fizinis krūvis nepersitempiant. 

Vidurių užkietėjimas. Teigiama, kad hemorojumi dažnai serga besiskundžiantys nuolatiniu vidurių užkietėjimu, kadangi tai skatina hemorojinių mazgų uždegimą. Tokiu atveju rekomenduojama valgyti kuo daugiau produktų, pasižyminčių ląstelienos ir skaidulų gausa, taip pat per dieną išgerti pakankamą kiekį vandens. 

Svarbu prisiminti, kad susirgus hemorojumi, nereikėtų užsiimti savigyda ir vengti apsilankymo pas gydytoją. Laiku pradėję gydyti ligą išvengsite jos progresavimo ir greičiau atsikratysite hemorojaus keliamo diskomforto.