Skirtingiems žmonėms patinka skirtingi gyvūnai. Mažai atsirastų tokių, kurie nė kiek nemylėtų savo augintinių – rodos, su jais gyvenimas tampa mielesnis, šviesenis, smagesnis. Jie padeda pakelia nuotaiką, dalinasi savo šiluma ir laukia to paties iš mūsų. Jie gali būti ir geriausi draugai, ir gydytojai.

Gydomosios jų ypatybės pastebėtos dar žiloje senovėje. V a. pr. Kr. Hipokratas liepdavo sužeistiems kariams jodinėti, nes pastebėjo, kad šitaip jie greičiau pasveiksta ir mažiau linksta į melancholiją. Dar seniau Egipte atkreiptas dėmesys į tai, kad gydo katės. Graikijoje šį darbą atlikdavo šunys, o štai Indijoje gydytojai siūlydavo savo pacientams klausytis paukščių giesmių.

Mūsų dienomis gyvūnų terapija plačiai taikoma daugelyje šalių. Kodėl? Teorijų daug, ir nė viena nėra pripažinta, tačiau daugelis mokslininkų yra įsitikinę, kad kai kurių gyvūnų elektromagnetiniai laukai sąveikauja su žmonių: taip stimuliuojamos gyvybinės organizmo jėgos. Taip pat žinoma, kad naminiai gyvūnėliai palaiko savo šeimininkus emociškai, o tai jau, galima sakyti, tarsi savotiška psichoterapija.

Arklių terapija – tai toks terapijos tipas, kai gydytojais tampa arkliai. Įrodyta, kad ji padeda sergantiems psichikos ir neurologinėmis, virškinamojo trakto ligomis, gydo raumenų ir kaulų sistemos sutrikimus, poliomielitą, sumažina hiperaktyvumą. Žmonėms lengviau įveikti kaukolės ir smegenų traumas, protinį atsilikimą. Ji taip pat labai naudinga cerebriniu paralyžiumi sergantiems vaikams.

Šunų terapija grąžina tikėjimą savimi, nuveja šalin vienišumo jausmą. Egzistuoja hipotezė, kad šie keturkojai pakrauna savo šeimininkus teigiama energija, o patys yra tarytum amžini akumuliatoriai. Los Andžele 1990 m. buvo patebėta, kad šunis auginantys senjorai į gydytojus kreipiasi rečiau, tačiau mokslininkų išvados buvo skeptiškos: šunį tenka išvesti pasivaikščioti kiekvieną dieną, tad nieko nuostabaus, kad sveikata geresnė. Kaip ten bebūtų, naudos vis tiek yra. Šunelius siūloma įsigyti sergantiems neurastenija, isterija ir panašiais atvejais.