Žiemą padaugėjus peršalimų ir kvėpavimo takų ligų, žmonės nuo jų ginasi įvairiomis priemonėmis, įskaitant ir arbatas. Pasak prekybininkų, populiariausios šiuo metu laiku yra arbatos su imbieru, citrina ir kitomis sudedamosiomis dalimis, tradiciškai laikomomis veiksmingomis kovojant su peršalimu. Specialistės dalijasi patarimais, kaip tokį gydymą padaryti kuo veiksmingesnį.
Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, įsikūrusių specializuotų arbatos krautuvėlių pardavėjos turi daug įvairių arbatos mišinių, padedančių kovoti su žmones šiuo metu jau kamuojančiomis peršalimo ligomis.
„Natūralu, kad šiuo metu žmonės daugiau ieško tokios produkcijos. Ypač tai suintensyvėja sausio, vasario mėnesiais. Vieni perka iš anksto norėdami apsisaugoti, kiti ateina jau kamuojami peršalimo simptomų ir prašo pagelbėti. Mes savo ruožtu parenkame, pasiūlome pagal tai, ar žmogui reikia kvėpavimo takus pralaisvinti, ar bendram organizmo stiprinimui, ar jau rimčiau sergant, kad padėtų maksimaliai sušildyti, nuraminti organizmą. Populiariausios arbatos dabar yra su imbieru, pankoliu, tulsi, pipirmėte. Taip pat su žemuogių, aviečių gabaliukais, žalioji arbata su citrina ir ženšeniu, apelsinu ir imbieru ir keletas kitų“, - vardijo prekybininkės.
Pasak jų, žmonėms ypač patinka, kad čia jie gali įsigyti ir labai nedidelį kiekį arbatos, pabandyti, įvertinti poveikį, nes arbata šiose krautuvėlėse yra sveriama, o ne supakuota.
Gydytoja Aurelija Davydavičienė sako, kad žiemą naudingiausios tos arbatos, kurių sudėtyje yra vitamino C.
„Patartina gerti tokias, kurios savo sudėtyje turi citrinų, aviečių, žemuogių. Juk vitaminas C skatina antikūnių gamybą, o jie kovoja su virusais. Kai sergame virusinėmis ligomis, antibiotikai neveikia, todėl gelbėja arbata. Avietės tikrai padeda, jos turi medžiagos, panašios į aspiriną, bet tai natūrali medžiaga, kuri mažina karščiavimą ir uždegimą. Na, o tiems, kam patinka imbieras, gali gydytis ir juo. Pastarasis stiprina imuninę sistemą. Jis ir šildo, ir vėsina. Be to, harmonizuoja organizmo reakcijas, tarkime, jei temperatūra aukšta – ją mažina, jei žmogui šalta – sušildo“, - pasakojo A. Davydavičienė.
Tyrimais nustatyta, miego metu knarkia net 40 proc. suaugusiųjų. Įvairios statistikos pateikia skirtingus duomenis, tačiau viena – neginčijama, knarkiančių vyrų yra du ar net tris kartus daugiau nei moterų.
Kitas faktas
Komentarai