Mokslininkai įspėja, kad jūros lygis nenustos augti dar kelis šimtus metų, net jei vidutinė oro temperatūra kris, skelbia dailymail.co.uk.

Kylantis jūros lygis grasina dešimtadaliui pasaulio gyventojų, gyvenančių žemose vietovėse ir salose, kur galimi didžiausi potvyniai. Vienos iš pavojingiausių teritorijų – Karibų, Maldyvų, Azijos-Ramiojo vandenyno salų grupės.

Pagrindinė priemonė, į kurią susitelkta siekiant sulėtinti jūros lygio augimą – temperatūros mažinimas. Tačiau mokslininkai mano, kad to gali nepakakti.

Net jei vidutinė oro temperatūra kristų (atitinkamai imtų vėsti paviršinis jūros vandens sluoksnis), šiluma vis vien būtų stumiama ir maišoma į gilesnius vandenynų sluoksnius, kas lemia jūros lygio augimą. Taip yra todėl, kad šiltesnė temperatūra skverbiasi gilyn į jūrą, vanduo sušyla ir plečiasi. Tokiu atveju, jei oro temperatūra pasaulyje ir toliau kils, ledynų tirpimas taip pat „suvaidins“ nemenką vaidmenį jūros lygio augime.

Nuo 1980 iki 2010 metų vidutinė oro temperatūra pakilo 0,17 laipsnių Celcijaus, o jūros lygis nuo 2005 iki 2010 metų pakilo 2,3 mm (augimui didžiausią įtaką darė ledynų tirpimas). Mokslininkai vis dar ginčijasi, kiek šį jūros lygio augimą galėjo lemti šiltnamio dujos.

Daugiau nei 180 pasaulio šalių derasi dėl naujo visuotinio klimato pakto pasirašymo, kuris turėtų įsigalioti 2020-aisiais metais. Paktu siekiama visas tautas priversti sumažinti išmetamų teršalų kiekį, kad per šį amžių oro temperatūrą sumažėtų dviem laipsniais. Tokias drastiškas priemones rekomenduoja mokslininkai, nes, jų nuomone, būtina pasiekti galimos temperatūros minimumą, kad išvengtume katastrofiškų padarinių.