Mokslas – tai tokia žmonių veiklos sritis, kuri analizuoja viską, kas mus supa. Žvelgia ji į tiriamus objektus nepatikliais ir atsargiai, be jokios romantinės gyslelės. Neprasprūdo pro akis ir bučiniai – taip atsirado filematologija (mokslas apie bučinių prigimtį ir įtaką žmogaus sveikatai). Mūsų dienomis ši mokslo šaka gali pateikti labai įdomių ir pikantiškų faktų.

Kas gydoma bučiniais?

Japonų medikai tikina, kad bučiniai slopina organizme histamino, sukeliančio šienligę, gamybą. Tačiau jeigu ir jūs norite taip gydytis, turėkite omenyje, kad tokiu atveju bučiuotis reikėtų ne mažiau kaip 30 minučių, ir dar klausantis ramios, malonios muzikos.

Tai buvo nustatyta atlikus bandymus: tiek pat laiko trukę apkabinimai be bučinių histamino lygio nesumažino.

Britų mokslininkai tyrinėjo citomegalo virusą, kurio yra seilėse. Jis nėštumo metu kelia pavojų vaiko fiziologiniam vystymuisi ir netgi gyvybei. Mokslinio projekto šia tema vadovas Colinas Hendry padarė išvadas, kad nuolatiniai bučiniai, kuriuos vyras dovanoja vienai ir tai pačiai moteriai, yra efektyvūs „skiepai“ nuo citomegalo viruso. Jie didina organizmo atsparumą.

Kaip rodo stomatologų duomenys, ilgi bučiniai normalizuoja rūgštingumą burnos ertmėje, o jeigu bučiuojamasi po puotos, tai sumažina dantų ėduonies riziką. Reikalas tas, kad seilėse yra kalcio ir fosforo (ir dar natūralių antibiotikų). Bučiavimasis skatina seilių išsiskyrimą, todėl naudingosios medžiagos veikia aktyviau. Terapeutas gali hipotonija sergantiems žmonėms „išrašyti“ ne vaistinių preparatų, o ilgus bučinius – tai padeda išvengti vegetatyvinės kraujagyslių distonijos.

Vokietijos mokslininkai netgi sukūrė „gydomojo bučinio“ procedūrą: bučinio trukmė  – bent trys minutės, o partneriai tuo metu turi žiūrėti vienas kitam į akis.