Ši istorija nutiko Turkijoje, jos liudininke tapo Banu Cengiz – vaistininkė, kuri ne tik dirba savo mėgstamą darbą, bet ir labai myli šunis. Prieš kelerius metus ji priglaudė augintinį iš gatvės, ir nuo tada padeda ir kitiems likimo nuskriaustiems gyvūnams.

Prie savo vaistinės moteris įrengė kampelį benamiams šunims, kad šie galėtų pailsėti, pasislėpti nuo kepinančios saulės, atsigerti ir pasilepinti skanėstais. Vietiniai šunys žino – ši moteris jų tikrai nenuskriaus.

Kartą Banu pro vaistinės duris pamatė neįprastą svečią. Šis nesigulė ant pagalvių, kaip tai darė kiti beglobiai, o nedrąsiai žvelgė vidun. Moteris greitai suprato, kad jis atėjo prašyti pagalbos.

Iš šuns letenos varvėjo kraujas. Banu nusivedė savo svečią į vaistinę, kur apdorojo žaizdą ir davė „pacientui“ antibiotikų, kad neprasidėtų infekcija. Ir, žinoma, pamaitino jį ir pagirdė. Dėkingas šuo išreiškė savo džiaugsmą vizgindama uodegą, o likusią dienos dalį praleido ilsėdamasis po moters stalu. Vakarop jis patraukė savais keliais.

Benamiai šunys – labai paplitusi problema. „Aš negalėjau pasiimti jo pas save, - pasakojo moteris. – Jau daug metų prižiūriu valkataujančius gyvūnus: juos maitinu, gydau, jei yra galimybė – padedu surasti naujus namus.“

Kampelis, kurį Banu įrengė prie savo vaistinės, atlieka svarbią funkciją – kas nors iš praeivių gali priglausti vieną iš jo nuolatinių lankytojų.