Pastaruoju metu tarp „žaliųjų“ bendruomenės narių aktyviai verda diskusijos apie tai, kaip pasaulyje išsaugoti deguonies ir anglies dvideginio balansą. Kaip tai padryti, jeigu miškai ir toliau sparčiai kertami, jeigu ir toliau plečiasi dykumos, o daugelis valstybių dar tik pradeda ieškoti alternatyvių energijos šaltinių, kurie padėtų labiau tausotų mūsų aplinką? Klausimas, žinoma, opus ir labai svarbus, tačiau niekas nedrįsta spėti, kada jis bus išspręstas. Ir, deja, neretai nuleidžia rankas, manydami, kad nieko negali pakeisti. Vis dėlto didelės permainos prasideda nuo mažų, ir prisisėti prie jų gali kiekvienas norintis: štai, jau keturis dešimtmečius gyvuoja „žaliųjų partizanų“ judėjimas, prie kurio mielai dedasi tiek chuliganai ir mėgėjai šiek tiek nusižengti įstatymams (savaime suprantama, gamtos labui), tiek bioinžinieriai ir kitų rimtų specialybių atstovai.

Projektas „seedbom“ buvo sukurtas tam, kad iškirstose plenetos teritorijose ir dykvietėse pradėtų augti nauji augalai – be didelės žmogaus pagalbos, tačiau pasirūpinant ateities daigais. Iš pradžių lėktuvas numeta kapsulę su maistinėmis medžiagomis, žeme ir sėklomis, o toliau jau gamta pati padaro savo darbą.

Permatomas gaubtas iš bioplatiko kurį laiką dar atlieka šiltnamio vaidmenį – praleisdamas saulės šviesą, jis saugo sėklas nuo graužikų ir paukščių, o žali daigai – nuo išsausėjimo. Po kurio laiko plastikas be pėdsako išnyks: jį perdirba toje pačioje kapsulėje „apgyvendinti“ mikroorganizmai. Tiesa, taip nutinka ne anksčiau, negu jauni augalai pakankamai sutvirtėja, kad galėtų patys kovoti už savo „vietą po saulę“.

Tačiau jeigu ir jūs norite padaryti ką nors panašaus ir pagyvinti, pavyzdžiui, savo miestą, nereiškia, kad turite sėsti į lėktuvą. Galima imti pavyzdį iš Niujorko „Green Guerilla Group“ – ji dar 70-aisiais pasipiktino „betoninėmis džiunglėmis“ ir ryžosi imtis nesankcionuotų veiksmų – apželdinti apleistą automobilių stovėjimo aikštelę.

Nuo to meto skirtingose pasaulio šalyse pradėjo atsirasti „partizaninio“ judėjimo židinių. „Žalieji partizanai“ pasisako už neplanuotą ir neįprastą urbanizuotų peizažų pagyvinimą. Per Žemės dieną apie „žaliąsias granatas“ buvo galimybė prisiminti dar kartą: „Brooklyn Industries“  jomis tarytum stambiais karoliais papuošė temines apyrankes...

Šiandien užsienyje „sėklų bombų“ būna nusipirkti parduotuvėse arba automatuose: šiais kamuoliukais iš molio, komposto ir įvairių augalų sėklų galima pažaisti tikrų tikriausią karą. Aktyvistai apmėto šiomis „bombomis“ dykvietes, apribotas industrines zonas, geležinkelius, vejas ir šaligatvius, jeigu juose trūksta plytelių. Taip iš pačių netikėčiausių vietų (neretai iš suaižėjusio asfalto arba betono plokščių) pradeda lįsti tikri gamtos stebuklai – aguonos, ramunėlės, braškės ar kurie kiti šiai vietai nebūdingi augalai. Kalbant trumpai ir paprastai, bombardavimas sėklomis – tai ateities pramoga.

„Žaliąsias granatas“ gana paprasta pasidaryti ir savomis rankomis. Tam reikia molio – jis turi maistinių medžiagų, stimuliuojančių šaknų augimą, o svarbiausia – yra gana sunkus, kad būsimųjų daigų vėliau nenupūstų vėjas. Taip pat reikės šiek tiek biohumuso, vandens ir nereiklių augalų (kuriais nereikėtų papildomai rūpintis) sėklų. Tai gali būti tipiška konkretaus regiono flora arba pirktinės gėlių sėklos – iš tiesų ne taip ir svarbu. Kokiame nors inde sumaišykite 11 dalių molio, 11 dalių trąšų ir 2 dalis sėklų. Įpilkite į šią sausą masę šiek tiek vandens, kad ji suminkštėtų ir minkytųsi kaip tešla. Surutuliokite kamuoliukus ir palikite džiūti juos trims dienoms.