Tikriausiai bent retkarčiais vaistinėse ar parduotuvėse pasidairote į vaistažolių arbatas. Arba vaistinius augalus renkate patys. Ar žinote, kam jie tinka, kaip juos naudoti? Štai keli iš jų.
 
Čiobreliai
 
Šiuose vaistiniuose augaluose gausu biologiškai aktyvių medžiagų: eterinių aliejų, raugų, flavonoidų, organinių rūgščių, askorbo rūgšties (vitamino C) ir kt. Čiobreliai pasižymi detoksikuojančiu poveikiu, ramina, lengvina atsikosėjimą, gerina virškinimą, šalina skrandžio spazmus, mažina vidurių pūtimą, normalizuoja žarnyno mikroflorą. Čiobrelių vonios padeda atsipalaiduoti ir gerina miegą
 
Žolė renkama birželio–liepos mėnesiais, žydėjimo metu (vaisiai subręsta rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais). Džiovinti reikia gerai vėdinamoje patalpoje, nuo saulės apsaugotoje vietoje. Jeigu džiovinsite džiovykloje, temperatūra neturėtų viršyti 40 laipsnių šilumos.
 
Kaip vartoti. Iš čiobrelių žaliavos ruošiamos ištraukos ir nuovirai. Jie gali būti naudojami išoriškai (dedami kompresai, pilama į vonią) arba geriami. Čiobreliuose esantys eteriniai aliejai (ypač timolis) gali sukelti alerginių reakcijų, pykinimą. Vaikams čiobrelių preparatus turi skirti tik gydytojas, jų nepatartina vartoti nėščiosioms.
 
Receptai. Ištraukai imkite apie 2 valgomuosius šaukštus žaliavos, užpilkite 200 ml verdančio vandens, uždenkite ir pakaitinkite 15 minučių garuose. Po 45 minučių perkoškite ir praskieskite stikline virinto vandens. Nuo kosulio gerkite šiltą su medumi (jei nėra alergijos) po trečdalį stiklinės 2–3 kartus per dieną.
 
Čiobrelių miltelių galima duoti pauostyti nualpusiam žmogui. Čiobrelių nuoviro arba ištraukos kompresus galima dėti ant vokų esant akių uždegimui. Nuo pilvo pūtimo, sutrikusio virškinimo čiobrelių nuoviro arba ištraukos gerkite 3 kartus per dieną po 0,5 stiklinės pusvalandį prieš valgį.
 
Kompresams užplikytą čiobrelių žolę suvyniokite į drobinę skiautę ir dėkite ant skaudamos vietos (slopina skausmą ir uždegimą). Tokį pat poveikį (dar stipresnį) turi eterinis čiobrelių aliejus.
 
Didžiosios dilgėlės
 
Šios vaistažolės pasižymi diuretiniu poveikius, stiprina kraują, organizmo atsparumą ir skatina žaizdų gijimą. Ypač tinka tiems, kurių sumažėjęs hemoglobino lygis kraujyje, sergantiems mažakraujyste. Taip pat dilgėlės gerina medžiagų apykaitą, normalizuoja menstruacijų ciklą, mažina gausų kraujavimą per mėnesines, slopina ginekologinius uždegimus. Tai – puikus vaistas nuo kepenų ligų ir inkstų akmenligės, šlapimtakių ligų, šunvočių, sutrikusio virškinimo, spazminio kosulio. Išoriškai dilgėlių žolės koncentruotu užpilu arba etanolinių ištraukų kompresais slopinami neurologiniai ir reumatiniai skausmai, skalaujami plaukai (gelbsti nuo pleiskanų). Per menopauzę, pagal liaudies mediciną, vartojamas dilgėlių žiedynų užpilas.
 
Dilgėlės turi kraujo krešėjimą skatinančio vitamino K, taip pat vitaminų C, B2, B3, karoteno, chlorofilų, fitoncidų, fermentų, kalcio, kalio, magnio, natrio, geležies, silicio, sieros, chloro, vario, chromo, skruzdžių rūgšties ir kt.
 
Jaunų dar nežydinčių dilgėlių lapus galima skinti nuo ankstyvo pavasario iki vasaros pradžios. Liepą– rugsėjį skinami tik jaunų, atžėlusių dilgėlių lapai.
 
Kaip vartoti. Prieš vartojimą maistui dilgėles reikėtų nuplauti, nuplikinti verdančiu vandeniu arba minutę apvirti, tada nukošti ir supjaustyti. Nuovirą galima gerti. Tiems, kurie ilgai vartoja dilgėlių arbatą, reikėtų pasitikrinti kraujo krešumą, nes dilgėlės tirština kraują. Dilgėlių nevartokite savo nuožiūra nuo prostatos ligų, jei yra padidėjęs kraujo krešumas, laukiatės kūdikio arba maitinate krūtimi.
 
Receptai. Stiklinę džiovintų dilgėlių užplikykite litru vandens. Po valandos nukoškite. Gerkite po pusę stiklinės 3–4 kartus per dieną. Stabdo kraujavimą sergant opalige, gausiai kraujuojant per mėnesines.
 
Mišinys organizmo valymui: 15–20 g varnalėšų, po 10 g dirvinių našlaičių, dilgėlių, dirvinių asiūklių, garšvų lapų ar salierų šaknų, po 5  g kraujažolių ir serbentų lapų, kiaulpienių ar trūkažolių. Gerkite tris kartus per dieną prieš valgį.
 
Nuo mažakraujystės ir aterosklerozės padeda dilgėlių ir beržų lapų arbata. Po šaukštą užplikykite 1,5 stiklinės vandens ir valandą palaikykite termose. Gerkite 0,5–1 val. po valgio 3 kartus per dieną apie du mėnesius su pertraukomis.

Beržų pumpurai ir lapai
 
Beržų pumpuruose ir lapuose yra flavonoidų, eterinio aliejaus, dervų, vitamino C, saponinų, organinių rūgščių. Pumpurai turi dezinfekcinių, skausmą ir uždegimą malšinančių medžiagų.
 
Beržų lapų arbata varo šlapimą, skatina prakaitavimą, todėl tinka gerti sergant inkstų ar širdies ligomis, peršalus. Beržų sula iš organizmo šalina kenksmingąsias medžiagas, gerina medžiagų apykaitą, neleidžia kauptis druskoms ir kitoms medžiagų apykaitos liekanoms organizme, ypač sąnariuose. Tai – puiki profilaktinė ir gydomoji priemonė nuo osteochondrozės ir kitų sąnarių ligų, inkstų akmenligės, prostatito. Beržų lapų ir pumpurų arbata tinka sklerozės, reumato profilaktikai. Liaudies medicinoje beržų pumpurų nuoviras vartojamas egzemai ir žaizdoms gydyti, plaukams stiprinti.
 
Anksti pavasarį renkami pumpurai, vėliau – šakelės ir lapai. Juos geriausiai rinkti saulėtą dieną iki birželio pabaigos, kol dar jauni ir lipnūs.
 
Gydymo tikslais rišamos beržų vantos (pasižymi dezinfekuojamuoju poveikiu, saugo nuo grybelio, gerina kraujotaką, slopina įtampą), geriama beržų sula. Taip pat vartojama beržų šakelių, lapų ar pumpurų arbata. Nuovirai ir ekstraktai tinka vonioms, kompresams.
 
Receptai. Beržų sula valo organizmą – jos reikėtų išgerti apie litrą kasdien. Konservuota beržų sula gerina virškinimą, tinka virškinamojo trakto ligoms gydyti.
 
Gerai sutrinti žali arba pakaitinti sausi beržų lapai slopina skausmams (ypač sąnarių), padeda nuo reumato, podagros. Lapus reikia dėti ant skaudamos vietos ir apvynioti drobiniu raiščiu, laikyti pusdienį ar per visą naktį. Gydymo kursas iki 2 savaičių.
 
Tulžies išsiskyrimui pagerinti kelis šaukštus beržų lapų užpilkite puse litro karšto vandens ir virkite ant silpnos ugnies 5–10 minučių. Nukoškite ir gerkite po trečdalį stiklinės 3 kartus per dieną prieš pat valgį. Kepenų ir inkstų funkciją gerina toks mišinys: sumaišykite po 5–10 g beržų lapų, varnalėšų ir bruknių. Šaukštą mišinio užplikykite termose 250 ml vandens. Gerkite trissyk per dieną prieš valgį.