Alergiškiems žmonėms gyvenimas nesaldus – ir ne tik dėl juos supančių alergenų, bet ir dėl „žudančių“ frazių, kuriomis neapgalvotai svaidosi aplinkiniai. Ko gi nederėtų sakyti?
 

1. „Pauostyk mano naujus kvepalus!“ Ir tuoj purkšteli po nosim iš flakonėlio... Turbūt tam, kad visai pribaigtų.
2. „Juk tai tik lašiukas medaus tešloje, kas gali nutikti?“ Oi, nutikti gali daug kas... Ech, kad taip būtų galima suvalgyti pyragaitį, o brangiam draugui palikti pasekmes.
3. „Nieko baisaus, mano šuo nesukelia alergijos.“ Tu geras ir patiklus žmogus. O hipoalerginiai gyvūnai – tik reklamos kūrėjų triukas.
4. „Tavęs turbūt vaikystėj niekur neišleisdavo, tiesa?“ Yra teorija, kad vaikystė sterilioje aplinkoje vėliau sukelia alergiją. Bet tai – tik teorija. Aksioma – svetimų tėvų liesti negalima.
5. „Tegul tie žemės riešutai stovi ant stalo, tau juk nereikia jų valgyti.“ Kartais alergijos pasekmės tokios negailestingos, kad žmogus turi teisę vengti net mažiausios rizikos.
6. „Tai – tik psichosomatinė problema.“ Jeigu negali prisiimti galimų pasekmių dėl savo klaidos, ginčytis su alergišku žmogumi nereikia.
7. „Tai tu tik šalia mūsų pasėdėk.“ Taip, man labai patinka žiūrėti, kaip jūs valgote ir geriate... Ačiū.
8. „O mūsų laikais jokių alergijų nebuvo.“ Tai atsisakyk visko, ko nebuvo tavo laikais. O aš geriau žinosiu savo diagnozę.
9. „Bet juk anksčiau alergiškas nebuvai!“ Deja, alergija gali išsivystyti bet kuriame amžiuje.
10. „Oi, aš išprotėčiau, jeigu negalėčiau XXX...“ Ne, neišprotėtum. Prisitaikytum kaip nors, ir gyventum toliau. Bet ačiū už „palaikymą“!