Žalioji arbata tapo neatsieja šiuolaikinio žmogaus gyvenimo dalimi. Europiečiams ji žinoma jau ne vieną amžių, o Rytuose nuo seno buvo naudojama kaip vaistas nuo įvairių ligų. Šiandien ji mielai naudojama grožio procedūroms ir liaudies medicinoje, tačiau greičiausiai vis dar slepia daugybę neatskleistų paslapčių.

Įdomu tai, kad žalioji ir juodoji arbata – tas pats krūmais pietryčių Azijoje augantis augalas, o ne skirtingos jo rūšys. Skiriasi tik tai, kaip apdirbami jų lapeliai: žalioji trumpiau džiovinama ir mažiau fermentuojama, be to, prieš fermentacijos procesą ji dar papildomai apdorojama garais, kurie leidžia išsaugoti natūralią spalvą ir žalumos aromatą.

Žalioji arbata už juodąją pradėta gerti seniau. Jei ne atsitiktinumas, šis stebuklas pasauliui tikriausiai taip ir liktų nežinomas. Legenda byloja, kad bene populiariausias gėrimas pasaulyje atrastas 2737 m. pr. Kr., kuomet kinų imperatorius Shenas Nungas medituodamas leido laiką savo sode – į verdantį vandenį nukritę keli arbatmedžio krūmo lapeliai suteikė jam nuostabų kvapą ir skonį.

III a. arbata tapo mėgstamu Kinijos imperatoriškosios šeimos gėrimu, po truputį prasiskynusiu kelią ir į paprastų žmonių namus.

VIII a. Keliaujantys budistų vienuoliai atgabeno ją į Japoniją, tačiau čia  arbata iš pradžių nebuvo labai populiari – paplito ji tik XII a. Apie 1800-uosius Anglijoje buvo suvartojama maždaug 24 milijonai svarų arbatos per metus – didžiąją jos dalį sudarė būtent žalioji arbata.

Įdomiau už arbatos istoriją yra tik jos ypatybės ir panaudojimo galimybės. Augalo žaliava vertinama dėl tonizuojamojo poveikio: kofeino ji turi daugiau nei kava, tačiau pasižymi švelnesniu poveikiu, o vitamino C joje yra daugiau nei citrinose.

Šis gėrimas stimuliuoja protinę veiklą ir gerina nuotaiką, neutralizuoja kenksmingus televizoriaus ir kompiuterio skleidžiamus spindulius, padeda palaikyti normalų cukraus kiekį kraujyje, teigiamai veikia seksualinį aktyvumą ir net sumažina vėžio riziką – tiesa, tektų išgerti ne mažiau nei 10 puodelių per dieną. Be to, arbata gerina žaizdų ir nudegimų gijimą, padeda kovoti su uždegimais, bėrimais. Joje daug cinko, kuris skatina plaukų augimą ir daro nagus tvirtesnius.

Į ledo kubelius sušaldyta arbata tinka veido ir kaklo masažui – tai grąžina odai elastingumą, ją atgaivina. Senovės Japonijoje švytinčia dramblio kaulo spalvos oda pasižyminčios moterys šaldiklių neturėjo, tad tiesiog prausdavosi – tai suteikė šviežumo pojūtį.

Dietologai rekomenduoja gerti žaliąją arbatą kasdien: ji gali būti dietos pagrindu, nes neturi kalorijų, be to, greitina medžiagų apykaitą, šalina iš organizmo šlakus, skaido cholesterolį ir degina riebalus. Jei išgersite per dieną po 5 puodelius, atsisakysite krakmolingo maisto, valgysite daug vaisių, daržovių ir mankštai skirsite bent po 15 minučių – rezultatų nereikės ilgai laukti.

Vis dėlto ne viskas auksas, kas auksu žiba: nors teigiamų savybių žalioji arbata turi daugiau negu neigiamų, netinkamas jos vartojimas gali turėti nepageidaujamų pasekmių: piktnaudžiavimas ja sukelia nerimą ir irzlumą, todėl nereikėtų gerti prieš miegą, o kofeinas – priklausomybę. Atsisakyti jos turėtų ir sergantys reumatu, podagra, artritu, taip pat ir turintys bėdų dėl aukšto kraujospūdžio.

Kaip reikėtų paruošti šį gėrimą? Dažniausiai tiesiog užpilame kelis lapelius verdančiu vandeniu – o juk iš tikrųjų viskas daug sudėtingiau. Yra taisyklių, kurių privalu laikytis, jeigu norite paragauti ne marmalo, o tikros, skanios ir aromatingos arbatos.

Arbata turėtų būti užpilama 65-80 laipsnių temperatūros vandeniu. Kuo kokybiškesnė žaliava, tuo vėsesnio reikia vandens. Verdantis vanduo sunaikina didžiąją dalį naudingų arbatos savybių ir sugadina jos skonį.

Prieš supilant arbatžoles į arbatinuką šį reikia išskalauti verdančiu vandeniu ir pašildyti iki reikiamos temperatūros, vienai stiklinei vandens paimti šaukštelį žaliavos, užpilti ir greitai uždengti. Žaliajai arbatai užvirti užtenka 2–3 minučių, be to, lapelius užpilti galima kelis kartus – tai tik padės atskleisti subtilų arbatos skonį.

Vasarą geriau gerti iš porcelianinio arbatinuko, žiemą – iš molinio (tinka ir stiklinis). Jeigu pilsite arbatą į baltą puodelį, galėsite geriau įvertinti šio gėrimo spalvą.

Stresą ir įtampą išgyvenantiems didmiesčių gyventojams panaudotas žoleles patariama naudoti aromaterapijai. Kinai jas džiovina ir deda į pagalves ir keičia kas tris mėnesius – kvapas padeda atsipalaiduoti ir geriau pailsėti.

Skaičiai ir faktai:

• Patyręs arbatos rinkėjas per dieną surenka žaliavos maždaug 14-ai tūkstančių puodelių arbatos.
• Kasdien pasaulyje šio gėrimo suvartojama apie 3 milijardus puodelių.
• Viename puodelyje žaliosios arbatos antioksidantų yra tiek pat, kiek dešimtyje stiklinių obuolių sulčių.
• Šis gėrimas vartojamas kaip priemonė nuo pagirių.
• 4 puodeliai per dieną padeda apsaugoti dantis nuo ėduonies.
• Jei gersite ne mažiau kaip 6 per dieną, greičiausiai išvengsite akių ligų.

Žaliojoje arbatoje mokslininkai aptiko per 300 cheminių junginių – kai kurie iš jų dar neištirti, o tai reiškia, kad labai greitai ji gali mums pateikti naujų staigmenų.