Turbūt niekas nepaneigs, kad judėjimas yra gyvenimas, tačiau aktyvus gyvenimo būdas priimtinas ne visiems. Ar galima juos už tai kaltinti?
 
Pasirodo, kad nenoras sportuoti gali būti susijęs su aukštesniu intelekto koeficientu.
 
Kad nustatytų, kaip susijęs fizinis aktyvumas ir intelekto lygis, tyrėjų komanda iš Floridos universiteto išanalizavo 60 studentų elgesį – tarp jų buvo ir mėgėjų pamąstyti, ir tų, kuriems intelektinė veikla iš viso buvo svetima.
 
Prieš eksperimentą studentams buvo išdalintos anketos – tarp pateiktų klausimų buvo ir teiginiai: „Man patinka prisiimti atsakomybę situacijose, kurias reikia gerai apmąstyti“ ir „Aš nesu linkęs galvoti daugiau, negu būtina“. Pagal apklausos rezultatus studentai buvo suskirstyti į „mąstytojus“ ir tuos, kurie mieliau vengia sudėtingų užduočių.
 
Kiekvienas eksperimento dalyvis savaitę nešiojo daviklius, matuojančius fizinį aktyvumą. Paaiškėjo, kad „mąstytojai“ judėjo mažiau už kitus. Skirtumas buvo ypač akivaizdus šiokiadieniais, o savaitgaliais jis buvo minimalus.
 
Tyrimo autoriai iškėlė prielaidą, kad intelektualai rečiau nuobodžiauja, jie žino, kuo užsiimti (pavyzdžiui, skaito), tuo tarpu kiti „mankština“ ne smegenis, o kūną, ir jų fizinis aktyvumas yra didesnis.
 
Vis dėlto nereikia manyti, kad intelektualumas – geras pasiteisinimas ir priežastis voliotis ant sofutės. Kad išliktumėte geros formos ir būtumėte sveiki, reguliarus fizinis krūvis yra būtinas.