Kiekvienas žmogus neabejotinai turi kompetencijų, tik neretai sunku pasirinkti pačiam, kurias iš jų lavinti ir sąmoningai naudoti, kad pavyktų pasiekti sėkmės tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime. To pasekmė – žmogus per ilgai užsibūna savęs ieškojimo stadijoje ar net gali atsidurti nesibaigiančioje savęs ieškojimo kelionėje. Tačiau įsivaizduokite, kaip būtų paprasta gyventi, jeigu kiekvienas turėtume savo asmeninį galių kompasą. Jis parodytų kryptį, kurias kompetencijas sustiprinti yra vertinga taip, kaip kelioninis kompasas parodo kryptį, į kurią pusę judėti. O jei dar šis galių kompasas leistų informaciją nuolat atnaujinti, kad ji būtų aktuali ir kasdien panaudojama tai galbūt skamba neįtikėtinai. Tačiau šiandien toks daiktas egzistuoja ir yra integruotas į vieną dieną trunkančius sužaidybintus mokymus.
 
Kaip atsirado galių kompasas?
 
Vidas Lisauskas, asmeninio tobulėjimo mokymų „Galių kompasas“ kūrėjas, ilgus metus, kaip dažnas lietuvis, vasaras praleisdavo plaukdamas baidarėmis populiariais upių maršrutais ir stebėdavo daugybę žmonių darančius tą patį. Tačiau šių turistinių maršrutų džiaugsmai išsisėmė, pasakoja Vidas: „Norėjosi kažko mažiau paliesto, neįprasto, dvelkiančio tikrumu ir senove. Todėl prieš ketverius metus pradėjau intensyviai ieškoti vietų, kur galima baidarėmis keliauti kitaip ir atradau seklias, medžiais užtvinusias upes. Tai trasa, kuriai reikia daugiau įgūdžių nei įprastai. Įgūdžius „pamatuoti“ nusprendžiau pasiremiant M. Belbino „Komandinių įgūdžių“ teorija. Ši teorija parodo, kokių kompetencijų reikia žmogui, kad jis dirbdamas tiek tarp žmonių, tiek komandoje, dirbtų našiai, sėkmingai ir jaustųsi laimingas.“ Taip vyro hobis keliauti po kitų neatrastas upes susijungė su mokymų vedimu, medinio galių kompaso sukūrimu ir prasidėjo „Galių kompaso“ kelionės.
 
Baidarė padeda išgyventi ekstremalias sąlygas
 
Paklaustas, kuo būtent baidarė yra ypatinga priemonė tokiam savęs pažinimui, Vidas teigia, kad pirmiausia, baidarė padeda perplaukti per ežerus, ko brendant jau tikrai nepavyktų padaryti.  Ji leidžia įveikti trasas – baidarę lengva persikelti per medžius užvirtusiuose ruožuose ar pertempti per seklias vietas bei tuo pačiu galima labai lengvai įšokti į baidarę, prasidedant gilesnei upės vietai ir greitai ją įveikti be jokių pastangų. „Trasoje yra vietų, kur reikia nemažai kilometrų irkluoti baidarę, gali tekti plaukti rankomis, neretai gali tekti perkelti baidarę per medžius, jau nekalbant, kad reikės daugybę kartų perkelti per tuos medžius patį save,“ – todėl Vidas sako, kad būtinas minimalus fizinis pasiruošimas, kad būtų saugu ir apskritai būtų įmanoma įveikti trasą.
 
Plaukimas baidarėmis psichologės akiratyje
 

Visgi labiausiai neatsiejama asmeninio tobulėjimo dalis yra ne baidarės, bet pati kelionė, iššūkiai, sąveika tarp dalyvių netikėtose situacijose. Žaidimo – mokymų metu, dalyviai įgyja įtikinėjimo, strateginio mąstymo, idėjų generavimo ir bendradarbiavimo kompetencijų pasiremiant minėta M. Belbino teorija. Tuo pačiu žaidimo dalyviai vertina vienas kito kompetencijų stiprumą ir padaro rėžį vienas kito galių kompase. Tai reikalinga, kad mokymų dalyvis pamatytų, ką jam pačiam reikia daryti ir už kokias savybes jį vertina kiti žmonės. Būtent dėl kokybiškos dalyvių sąveikos, tokiuose mokymuose kartu plaukia ir psichologė Ugnė Juodytė. „Daugiausiai vertės dalyviui suteikia kitų dalyvių įžvalgos apie jį patį įvairiose situacijose, o tai be psichologo pagalbos, profesionaliai padaryti būtų sunku. Psichologė užtikrina, kad kiekvienas dalyvis gautų konstruktyvų grįžtamąjį ryšį ir jį lengvai galėtų panaudoti ne tik žaidimo metu, bet pritaikytų ir grįžus į darbo aplinką,“ – pasakoja žaidimo kūrėjas ir priduria, kad žaidimo procesą taip pat kuria kartu su psichologe Ugne.
 
Žaidimas, kurio neįmanoma pralaimėti
 
„Galių kompaso“ kelionės keliautojas – žaidėjas turi dvejus tikslus. Pirmasis - dalyvaujant dešimtyje misijų rinkti taškus, už juos pirkti resursus, kurie palengvina kelionę ir konkuravimą su kitais žaidėjais, o surinkus daugiausiai taškų laimėti žaidimą. Tačiau kitas, kur kas didesnis tikslas nei bet koks laimėjimas prieš kitą žaidėją, yra savęs pažinimas ir atradimas. „Smagiausia, kad čia negalima pralaimėti – naudingą informaciją apie save visą žaidimą renka kiekvienas dalyvis, nepriklausomai jis misiją laimi ar pralaimi,“ – dalinasi Vidas, pridurdamas, kad kiekvienas dalyvis visų pirma turėtų išsikelti tikslą po kelionės būti kur kas labiau pažinęs save. O turint šį tikslą, neatsiejamai tenka tiesiog įsitraukti į žaidimą.
 
„Mane tiesiog atvirai keikdavo“
 
Vidas, pasakodamas, jog ketverius metus šį žaidimą nuolat bandė su savo mylimąja, o draugai ir pažįstami plaukdavo ne visada, linksmai prisimena: „Plaukiant, mane tiesiog keikdavo atviru tekstu, bet kai viskas baigdavosi, netikėtai žmonių veidus užliedavo šypsenos, o balsus – įspūdžių pasakojimai. Po stresinių situacijų visgi užliedavo malonūs jausmai, kada supranti, jog varginantis procesas baigėsi, o patirtis išlieka ilgam.“ Lektorius pasakoja, kad galutinį produktą galima sukurti tik tada, kai nuolatos yra kreipiamas dėmesys į dalyvių reakcijas ir komentarus, kai nuolat reflektuojama apie programos efektyvumą, todėl ši programa yra nuolat tobulinama.
 
Žaidimų elementai paskatina rezultatą
 
Šiuo metu Lietuvoje apstu įvairių mokymų ir tobulėjimui skirtų erdvių. Tačiau tokio paties „Galių kompaso“ principu paremtų mokymų Lietuvos mokymų rinkoje nematyti. „Tiesą pasakius, esu įsitikinęs, kad kažkas panašaus, gal tik kitu „kampu“, egzistuoja pasaulyje,“ – sako Vidas ir neabejoja, kad tokių mokymų atsiras kur kas daugiau: „ Tokia tendencija ateina ir tyrimai patvirtina, kad į mokymus atnešus žaidimo elementų, kur kas lengviau įsisavinti informaciją ir pasiekti rezultatų.“  Šiandien Vidas tikisi, kad žaidimo metu teks sutikti skirtingų specialybių ir skirtingus gyvenimo įpročius turinčius žmones, kurie jau turi gyvenimiškos patirties, yra išbandę savo karjeros galimybes ir dabar, greičiausiai, šiltai ir patogiai sėdintys užtikrintoje vietoje, tačiau viduje suprantantys, kad kažkas turėtų keistis.