Geriausia, ką jūs galite padaryti, kad palaikytumėte stiprų imunitetą – įtraukti į savo meniu daugiau natūralių imunostimuliatorių. Daržovės, kurias aptarsime, gali ne tik tai – jos mažina kai kurių ligų riziką, gerina bendrą savijautą ir išvaizdą (pirmiausiai jums padėkos oda, nagai ir plaukai). Tad įsidėkite į lėkštę bent porą tokių produktų!
 
Kryžmažiedės daržovės
 
Iš esmės visos daržovės pasižymi maistinių medžiagų gausa, tačiau šios muša visus rekordus: tai brokoliai, Briuselio, baltagūžiai, raudongūžiai ir žiediniai kopūstai, krienai, ridikai ir kt. Kryžmažiedės daržovės turi gliukozinatų, kuriuose yra sieros junginių – būtent jie suteikia šioms daržovėms kartoką skonį ir stiprų kvapą. Tyrimai ir eksperimentai parodė, kad šie junginiai padeda ląstelėms apsisaugoti nuo DNR pažeidimų ir sukelia ląstelių žūtį, o tai mažina vėžio riziką. Stiprus antivirusinis ir antibakterinis poveikis, padeda sustiprinti imunitetą.
 
Česnakai
 
Savo laiku česnakas išgelbėjo Europą nuo maro epidemijos, o dabar dėl jo skonio ir aštrumo jį gerbia virėjai ir gurmanai. Tai tikras sveikatos ir jėgų koncentratas. Pripažinta, kad jis turi uždegimą slopinančių, imunitetą stiprinančių ir antibakterinių savybių.
 
Česnakas valo kepenis, atkuria organizmą po didelių krūvių ir padeda kovoti su stresu.

Imunitetui stiprinti naudinga valgyti šviežią česnaką, tačiau daugelį gąsdina jo kvapas. Nevalgykite jo nakčiai, kad ryte iš burnos nesklistų nemalonus kvapas. Po valgio kruopščiai išsivalykite dantis – tai padės išspręsti kvapo problemą. Naudinga dėti česnako į padažus, mėsos patiekalus, salotas, įtrinti į duoną. Tačiau jei kategoriškai nenorite valgyti šviežio česnako, galite dėti jo gamybos proceso pabaigoje: dalis aromato dings, o nauda išliks.
 
Svogūnai
 
Šiuolaikiniai tyrimai patvirtino gydomąsias svogūno savybes, kurių mūsų močiutėms įrodinėti nereikėjo. Svogūnuose gausu eterinių aliejų, vitaminų (daugiausia C ir B), tokių mineralinių medžiagų kaip geležis, kalis, kalcis, magnis, manganas, fluoras, fosforas, siera (būtent dėl jos jaučiamas aštrus kvapas), flavonoidai ir augalinis hormonas gliukininas (natūrali priemonė, mažinanti cukraus kiekį kraujyje).
 
Svogūnų sunka — augalinis antibiotikas, kuris saugo nuo peršalimo. Svogūnai taip pat aktyvina medžiagų apykaitą, skatina kraujo gamybą ir jo valymą, stimuliuoja virškinimo procesus, šalina iš organizmo nereikalingus skysčius. Svogūnai turi ir savybių, kurios pritaikomos kosmetikoje: kaukė iš tarkuotų svogūnų gerina plaukų augimą, minkština odą, turi valomąjį poveikį.
 
Apdorojant termiškai, naudingosios svogūno savybės iš dalies žūsta, bet skonis tampa subtilesnis. Džiovinto svogūno skonis labai švelnus, jį rekomenduojama vartoti išskirtiniams prancūziškiems padažams, bet naudingųjų medžiagų toks svogūnas iš viso neturi.

Pomidorai
 
Pagrindinė pomidorų vertybė ta, kad juose yra ypatingo karotinoido – likopeno. Pomidoruose jo daugiau, nei kitose daržovėse.

Likopenas – tai unikalus gamtos vaistas nuo daugelio ligų, ir visų pirma, nuo prostatos, plaučių ir skrandžio vėžio.  Įrodyta, kad jis taip pat vaidina svarbų vaidmenį kasos, tiesiosios žarnos, žarnyno, burnos ertmės, pieno liaukų ir gimdos kaklelio vėžių profilaktikoje ir net trečdaliu sumažina kraujagyslių bei širdies ligų tikimybę.
 
Likopenas yra veiksmingas antioksidantas ir dietinių produktų komponentas, stiprinantis organizmo imuninę sistemą.
 
Burokėliai
 
Rauginti burokėliai – puikus būdas atkurti hemoglobino trūkumą bei sustiprinti imunitetą. Juose esančią geležį organizmas pasisavina kur kas lengviau, juose itin padaugėja B grupės vitaminų – B6 ir B12 bei lengvai pasisavinamo vitamino C. Taip pat tampa itin gerai pasisavinami tokie mikroelementai, kaip geležis, kalcis, kalis, fosforas, vitaminas PP, kiti naudingi vitaminai ir medžiagos.
 
Beje: burokai yra daugiausiai jodo turinčios daržovės, todėl juos patartina valgyti sergantiems skydliaukės ligomis.
 
Špinatai
 
Viename puodelyje špinatų (30 g.) yra daugiau nei 337% rekomenduojamos paros normos vitamino A, kuris ne tik apsaugo nuo gleivinės, kvėpavimų takų, šlapimo ir žarnyno trakto uždegimų, bet ir skatina baltųjų kraujo kūnelių, kurie kovoja su infekcijomis, gamybą.
 
Vartoti špinatus galima labai įvairiai, bet pats geriausias ir populiariausias būdas – valgyti neapdorotus ir šviežius, kadangi apdorojant maisto produktus aukštoje temperatūroje, žūsta dauguma vertingų maistinių medžiagų. Jums tereikia špinatus gerai nuplauti ir iškart galite jais mėgautis.  Taip pat galima špinatus maišyti su kitomis daržovėmis ir gaminti salotas, naudoti sumuštiniams.

Virti špinatai dažnai naudojami prie mėsos ir makaronų, kaip pagrindinio patiekalo pagardinimas. Virti špinatai tampa švelnūs ir sultingi, bet praranda didžiąją dalį vitamino C.
 
Šparagai
 
Šparagai padidina tiek moterų, tiek ir vyrų vaisingumą, pasižymi antigrybelinėmis, antimikrobinėmis, imunitetą stiprinančiomis, kraują nuo toksinų saugančiomis  savybėmis.
 
Tai amžių patikrintas sveikatinantis augalas sergantiesiems prostatos ligomis. Jame gausu asparagino – diuretiko, kuris skatina šlapimtakių veiklą, neturi šalutinio poveikio net esant pažeistiems šlapimtakiams.
 
Šparaguose itin daug baltymų, ląstelienos, vitaminų (A, B, C, T, K) ir mineralinių medžiagų (vario, mangano, magnio), karotino, folio rūgšties. Dėl naudingųjų medžiagų gausos šparagai suteikia mums energijos, gerina nuotaiką, padeda įveikti vitaminų trūkumą. Ši daržovė teigiamai veikia širdį ir kraujagysles, stabdo trombų susidarymą.

Šparagai ypač naudingi tiems, kurie nori atsikratyti antsvorio, nes turi mažai kalorijų.
 
Paprikos
 
Laikantis dietos paprika yra puikus produktas, galintis pakeisti daugelį kitų. Vienoje paprikoje yra vitamino C paros dozė. Karotino jose yra beveik tiek pat kiek ir morkose (tiesa, daugiausiai karotino turi raudonosios, o ne žaliosios ar geltonosios paprikos). Taip pat ši daržovė turi dar vieną svarbią savybę: vitaminai jose išlieka net ją verdant ar konservuojant.
 
Rekomenduojama valgyti paprikas sergantiems širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, diabetu, edema, dermatitu, anemija, taip pat kuomet kankina nemiga, yra nusilpęs imunitetas.

Batatai (saldžiosios bulvės)
 
Palyginus su paprastomis bulvėmis, saldžiosios bulvės turi daugiau naudingų maistinių medžiagų ir yra mažiau kaloringos.
 
Saldžiųjų bulvių nauda:
 

• Priešuždegiminis poveikis;
• Stiprina imunitetą;
• Stiprus antioksidantinis poveikis;
• Gerina regėjimą;
• Padeda apsisaugoti nuo vėžio;
• Reguliuoja cukraus kiekį kraujyje;
• Geras skaidulų šaltinis;
• Gerina virškinimą;
• Daug vitaminų: A, C ir B grupės vitaminai;
• Gausu mineralinių medžiagų: kalio, vario, mangano, fosforo.

Morkos
 
Dėl savo sudėtyje esančio beta karoteno, kuris ir atsakingas už ryškią oranžinę spalvą, morkos yra tiesiog būtinas mitybos elementas norintiems sustiprinti savo imunitetą.

Moksliniai tyrimai rodo, kad morkos taip pat prisideda prie bendros širdies sveikatos. Taip yra dėl šiose daržovėse esančių net kelių rūšių karotenoidų (alfa karoteno, beta karoteno ir liuteino). Reguliarus morkų vartojimas taip pat mažina ir cholesterolio lygį jūsų organizme.
 
Pastaba: daug morkų nepatariama valgyti tiems, kuriuos vargina plonojo žarnyno uždegimai, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos.