Cholesterolis vaidiną svarbų vaidmenį mūsų organizme, todėl yra svarbu suprasti cholesterolio rūšis ir kaip jis mus veikia. Štai ką reikėtų apie jį žinoti.
Kas yra cholesterolis?
Cholesterolis – vaško pavidalo, į riebalus panaši medžiaga, randama visose kūno ląstelėse ir keliaujanti kraujotakos sistema. Cholesterolį gamina kepenys, taip pat jo galima rasti ir tam tikruose maisto produktuose: įvairiuose pieno gaminiuose ir mėsoje. Organizmui cholesterolis yra būtinas: ląstelių statybai, lytiniams hormonams, tulžies rūgščių sintezei, vitamino D gamybai, tačiau per didelis jo kiekis gali sukelti koronarinių arterijų ligas.
Kuo gerasis cholesterolis skiriasi nuo blogojo?
Cholesterolis gali būti dviejų tipų: gerasis cholesterolis yra tas, kuriame randami didelio tankio lipoproteinai ir blogasis cholesterolis, kuriame gausu mažo tankio lipoproteinų. Kraujyje cholesterolis yra netirpus, todėl susijungia su kraujo plazmos baltymais – lipoproteinais ir keliauja arterijomis.
DTL (didelio tankio lipoproteinai) arba kitaip „gerasis cholesterolis“ padeda iš organizmo pašalinti „blogąjį“ cholesterolį, nukreipdamas jį į kepenis ir pašalindamas kartu su tulžimi per žarnyną. Be to, tyrimais įrodyta, kad „gerasis“ cholesterolis padeda mažinti su žmogaus senėjimu susijusių ligų riziką. Didesnė tikimybė susirgti tokiomis ligomis, kaip: insultas, infarktas, įvairūs vėžiniai susirgimai, sklerozė, senatvinė demencija padidėja, jeigu žmogus turi per mažą „gerojo“ cholesterolio kiekį. Pavyzdžiui, JAV mokslininkai, ištyrę grupę vyrų bei moterų, nustatė, kad tie, kurie organizme turėjo daugiausiai „gerojo“ cholesterolio – tikimybė mirti iki 85 metų buvo 30 proc. mažesnė, nei tiems, kurie jo turėjo mažiausiai.
MTL (mažo tankio lipoproteinai) arba kitaip „blogasis cholesterolis“ yra kenksmingas organizmui, nes per didelis jo kiekis pasilieka kraujagyslių sienelėse ir skatina aterosklerozės vystymąsi. Taip pat blogasis cholesterolis padidina kraujo krešulių riziką arterijose – jei jos yra širdyje arba smegenyse – gali ištikti insultas arba širdies priepuolis. Be to, dėl sienelėse susidariusių apnašų, gali sutrikti kraujotaka ir deguonies tiekimas organams, to pasekmės – inkstų arba periferinės ligos.
Kokios yra cholesterolio normos organizme?
Vienintelis būdas sužinoti ar cholesterolis yra normos ribose – atliktas kraujo tyrimas. Patikrinę kraują turite gauti šiuos rezultatus:
· Trigleciridai. Jie skatina aterosklerozę, ypač sergant tokiomis ligomis kaip cukrinis diabetas ar metabolinis sindromas, taigi trigliceridus turėtume taip pat vadinti „blogais“ bei stebėti jų kiekį kraujyje. Aterosklerozę padeda sukelti ir per didelis kitų kraujo riebalų – trigliceridų kiekis. Normali trigleciridų koncentracija neturėtų viršyti 150mg kraujo decilitre.
· DTL. Kuo didesnis šis skaičius – tuo geriau. Moterims jis turėtų būti ne mažesnis kaip 55 mg /dL, o vyrams – 45 mg/dL.
· MTL. Kuo mažesnis MTL, tuo geriau – jis neturėtų viršyti 130 mg/dL, jei nesergate širdies bei kraujagyslių ligomis arba diabetu. Kitu atveju norma yra iki 100 mg/dL.
Padidėjusio cholesterolio priežastys
Tam tikri gyvenimo įpročiai gali turėti įtakos aukštam cholesterolio kiekiui, pavyzdžiui:
- Nutukimas;
- Mityba, kurioje suvartojama per daug raudonos mėsos, riebių pieno produktų, transriebalų, perdirbto maisto;
- Pasyvus gyvenimo būdas ir fizinės veiklos nebuvimas.
Taip pat stresas, kuris netiesiogiai didina cholesterolį, kadangi patiriant įtampą, kai kurie žmonės yra linkę valgyti daug riebaus maisto, vartoti alkoholį, rūkyti ir būti fiziškai neaktyvūs. Tam tikrais atvejais blogojo cholesterolio kiekis kraujyje gali būti paveldimas – tokia būklė vadinama šeimine hiperocholesterolemija, kai kepenys nėra pajėgios atsikratyti blogojo cholesterolio. Tuomet padidėja rizika patirti insultą arba susirgti kraujagyslių ligomis ankstyvame amžiuje.
Ką valgyti, jeigu norima išlaikyti normalų cholesterolio kiekį kraujyje
Specialistų teigimu, kartu su maistu suvartojamo cholesterolio kiekis neturėtų viršyti 300 mg. Itin daug cholesterolio turi vištų kiaušinių tryniai (570 mg/100g produkto), fermentinis sūris (520 mg), jautienos kepenys, inkstai, majonezas.
Maisto produktai, kuriuose nėra cholesterolio: visos daržovės, įvairūs riešutai, kruopos, miltiniai produktai, kurių sudėtyje nėra kiaušinių.
Prevencija:
- Iš mitybos raciono išbraukite arba iki minimalaus lygio sumažinkite gyvulinės kilmės riebalų vartojimą, vietoj to rinkitės liesą mėsą (veršieną, jautieną, triušieną);
- Valgykite kalakutieną arba vištieną be odos;
- Ribokite alkoholio vartojimą;
- Rinkitės žuvies produktus – lašišą, tuną, menkę;
- Vietoj maisto kepimo riebaluose, jį troškinkite arba virkite;
- Į racioną įtraukite vaisius ir daržoves;
- Saikingai vartokite pridėtinį cukrų;
- Nerūkykite;
- Per dieną pasistenkite išgerti 1,5l vandens;
- Reguliariai mankštinkitės;
- Kaip garnyrą rinkitės juodą duoną.
JAV specialistai teigia, kad gripas gali kelti daug didesnį pavojų negu raupai ar juodligė – jie nustatė, kad esama ryšio tarp gripo ir mirtinų infarkto atvejų, ir tvirtina, jog su gripu susijusių mirčių esama keturis kartus daugiau, negu iki šiol teigta.
Kitas faktas
Komentarai