Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) mūsų laikais jau nieko per daug nebestebina. Nors šis žodis girdimas gana dažnai, vis dėlto daugelis neturi nė menkiausio supratimo, kas tai yra. Tai tarytum neapčiuopiamas ir sunkiai apibrėžiamas blogis, nuo kurio norima pabėgti, tačiau nežinoma, kuria kryptimi.

Išsiaiškinkime: GMO – tai gyvūnai, augalai, bakterijos ir grybai, į kurių DNR buvo įterptas svetimos nukleino rūgšties fragmentas, atsakingas už tam tikras funkcijas, požymius, savybes, pavyzdžiui, bulvių atsparumas kolorado vabalams.

Produktai, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų, sutrumpintai žymimi GMP. Dėl genų inžinerijos pasiekimų galima suderinti tai, kas nesuderinama, išgauti pačių įvairiausių savybių, išauginti tokių augalų ar gyvūnų, kokių nepavyktų atliekant įprastinę selekciją.

Klausimas, ar tai reikalinga, ar ne, turi tiek šalininkų, tiek priešininkų.

Argumentai „už“

Viena vertus, genetiškai modifikuoti organizmai gali padėti sukurti naujų nereiklių rūšių, atsparių kenksmingoms aplinkos sąlygoms ir įvairiems veiksniams, augančių skurdžioje dirvoje. Be abejo, tai gerokai sumažintų jų kainą.

Dar vienas privalumas ir tai, kad tokiu būdu įmanoma praturtinti įprastų produktų sudėtį, įterpus, pavyzdžiui, moters pieno geną ryžiams. Modifikuotų produktų šalininkai yra įsitikinę, kad genų inžinerija yra pajėgi paversti mūsų dienos meniu idealiu, ir tai kainuotų mažiau, be to, nereikalautų daug jėgų ir laiko.

Tiesą sakant, šiandieninis gyvenimas be genų inžinerijos yra sunkiai įsivaizduojamas. Maždaug 20 % visų farmakologinių priemonių yra kuriamos GMO pagrindu (tai ir kai kurios vakcinos, insulinas, antibiotikai).


Argumentai „prieš“

Labiausiai ramybės žmonėms neduoda klausimas, ar genetiškai modifikuotus organizmus pavyks visiškai kontroliuoti: ar neatsiras koks nors nepageidaujamas šalutinis poveikis, ar tai nepaveiks žmogaus sveikatos ir apskritai ekologijos?

GMO priešininkai teigia, kad tokie produktai gali būti labai pavojingi.

Siekiant patikrinti jų poveikį sveikatai, Anglijoje su laboratorinėmis žiurkėmis buvo atlikta daugybė eksperimentų. Nė vienas genetiškai modifikuotom bulvėm šertas graužikas nemirė, nepradėjo šviesti tamsoje ir neužsiaugino papildomos poros kojyčių, tačiau tokia mityba vis dėl to turėjo šiokių tokių pasekmių: aptikta gyvūnų virškinimo trakto, inkstų, kepenų ir net smegenų patologinių pokyčių.

Tiriant kitus gyvūnus buvo nustatytas ir toksikologinis ir alergizuojantis GMO poveikis, tačiau šie tyrimai ne visada gali būti pritaikyti ir žmogui. Negalima vienareikšmiai teigti, kad pavojus yra arba jo nėra.

O kas parašyta ant pakuotės?

Tiesa ta, kad pritaikius genų inžineriją genetiškai modifikuoti produktai yra prieinamesni ir kainuoja gerokai pigiau nei visiškai natūralūs, o tai didina gamintojų konkurenciją. Deja, dėl tam tikrų priežasčių jie ne visada nurodo, už ką jūs mokate.

Daugiausia genetiškai modifikuotų produktų pagaminama JAV, Argentinoje, Kanadoje, Kinijoje ir Pietų Afrikoje.

Žmogus turi teisę rinktis, ir visai nesvarbu, ką sako mokslininkai ir politikai. Ypač didelį dėmesį skirkite kūdikių, nėščiųjų, pagyvenusių ir segančių lėtinėmis ligomis žmonių mitybai – genetiškai modifikuotų produktų šiais atvejais būtų geriau vengti.