Artrozė, kitaip dar vadinama osteoartritu, degeneracine sąnario liga, sąnario susidėvėjimu – tai lėtinė sąnarių liga, pasireiškianti sąnario kremzlės degeneracija. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2019 m. paskelbtais duomenimis, artrozė vargina net 73 proc. vyresnių nei 55 metų amžiaus žmonių. Dažniausiai artrozė pažeidžia kelio sąnarį. Pagrindiniai šios ligos simptomai – maudžiantis skausmas po fizinio krūvio, patinimas, sumažėjęs sąnario judrumas – gerokai apriboja kasdienį žmogaus aktyvumą.
Gydytojo ortopedo traumatologo Mariaus Šakalinio teigimu, nemažai žmonių polinkį sirgti sąnarių ligomis paveldi genetiškai, kitų sąnariai sudyla dėl per didelio fizinio aktyvumo, traumų ar viršsvorio.
Pasak pašnekovo, toli pažengusios osteoartrito stadijos gydymo auksinis standartas iki šiol išlieka endoprotezavimas (sąnario keitimas). Tačiau tobulėjant medicinai, daugėjant klinikinių studijų ir analizių, siūlomi vis naujesni ir inovatyvesni būdai, padedantys efektyviai spręsti sąnario problemas ir grąžinti pacientams kokybiško gyvenimo džiaugsmą.
Viena iš alternatyvų sąnario endoprotezavimui – osteotomijos operacija. Tai – kojos ašies korekcijos operacija, kurios tikslas – nukrauti sąnario apkrovą nuo susidėvėjusios pusės į sveiką sanario kremzlės dalį. Gydytojo ortopedo teigimu, ji leidžia pristabdyti artrozės progresavimą, prailginti sąnario funkcinį gyvavimą, o svarbiausia – sumažinti skausmą, padidinti mobilumą ir aktyvumą. Daugeliu atveju šios operacijos dėka galima gerokai atitolinti ar net visai išvengti endoprotezavimo. Vakarų Europos šalyse šių operacijų atliekama vis daugiau, o klinikinės analizės patvirtina vis geresnius rezultatus.
Kelio sąnario nusidėvėjimas vargina vis jaunesnius žmones
Patyręs specialistas pastebi, kad anksčiau dėl kelio sąnario nusidėvėjimo simptomų dažniausiai kreipdavosi 50-60 metų amžiaus pacientai, tuo tarpu pastaruoju metu nuo artrozės kenčia vis jaunesni, fiziškai aktyvūs žmonės. Neretam šios ligos simptomai pasireiškia jau sulaukus 40-ties metų. Dažniausios artrozės jauname amžiuje priežastys – traumos, kremzlės, meniskų, raiščių pažeidimai, viršsvoris, per didelis fizinis aktyvumas, medžiagų apykaitos sutrikimai ir kt.
Kadangi jauniems pacientams endoprotezavimo operacija netinka (endoprotezas tarnauja apie 10–15 metų ir yra pritaikytas mažiau judantiems, pažengusia artrozės stadija sergantiems vyresniems pacientams), nuolat ieškoma kitų šios problemos sprendimo būdų. M. Šakalinio teigimu, pastaraisiais metais atsirado daug įvairių alternatyvų – modernesni priešuždegiminiai vaistai, trombocitais prisotintos plazmos (PRP), hialurono ir kt. injekcijos, artroskopinės operacijos, osteotomijos. Viena modernesnių šiuolaikinių gydymo procedūrų – kremzlės rekonstrukcija-regeneracija, panaudojant daugiasluoksnę kolageno membraną kartu su kaulų čiulpų stimuliacija. Ši procedūra leidžia efektyviai atkurti pažeistą kremzlę, sustabdyti osteoartrito progresavimą ir sąnario funkcijos blogėjimą. Pasak gydytojo, skirtingi gydymo būdai kiekvienam pacientui pritaikomi individualiai ir parenkami pagal jo kelio sąnario pažeidimo būklę.
Pažangi kelio sąnario operacija užtikrina ilgalaikį pagerėjimą ir sugrąžina į aktyvų gyvenimą
Dar vienas pažangus artrozės gydymo metodas – išplėstinė chirurginė kelio sąnario operacija, kurią sudaro dvi dalys – pažeistos kremzlės atkūrimas membrana „ChondroGide“ ir kelio sąnario ašies korekcija, atliekant osteotomiją. Tokios operacijos jau atliekamos medicinos centre „Northway“ Vilniuje. Jas atliekantis gydytojas ortopedas traumatologas Marius Šakalinis sako, kad jos padeda pilnai atstatyti pažeistą kremzlę, panaikinti pažeistos sąnario dalies apkrovą ir ilgam išsaugoti sąnario fukciją.
„Operacija dažniausiai atliekama pacientui taikant bendrinę nejautrą, bendra jos trukmė ( abiejų dalių) – 1,5–2 val. Artroskopinės dalies metu chirurgiškai sutvarkomas kremzlės pažeidimas ar defektas, atliekama kaulų čiulpų stimuliacija, daugiasluoksnės kolageno membranos „ChondroGide“ implantacija ir fiksacija bioklijais. Taip sudaromos biologinės sąlygos kremzlės atkūrimui. Osteotomijos dalies metu rentgeno kontrolėje, preciziškai tiksliai atliekamas blauzdikaulio viršutinės dalies įpjovimas ir kojos mechaninės ašies korekcija pagal iš anksto rentgenogramoje išmatuota kampą, taip pat kaulo fiksacija titanine plokstele „Topfix“ ir kaulinio defekto užpildymas kaulo gijimą indukuojančiu pakaitalu. Osteotomijos tikslas – nuimti krūvį nuo pažeistos kelio sąnario pusės tam, kad implantuota kremzlė gerai prigytų ir integruotųsi,“ – apie operacijos eigą pasakoja M. Šakalinis.
Pasak gydytojo, po operacijos kelio sąnarys imobilizuojamas ortopediniu įtvaru, o kitą dieną pacientas išleidžiamas į namus. 10–12 dienų skiriamas namų režimas, šalčio aplikacijos, vaistai. Šiuo laikotarpiui koją būtina laikyti pakeltoje padėtyje, galimas tik minimalus judėjimas su įtvaru ir ramentais. Vaikščioti su ramentais, nepilnai minant koją, rekomenduojama iki 6 savaičių po operacijos. Nuo 2 iki 6 savaitės taip pat svarbu savarankiškai atlikti gydytojo paskirtą mankštą. Vėliau reikalinga operavusio gydytojo konsultacija, rentgeno kontrolė ir reabilitacinis gydymas. Visiškos kelio sąnario funkcijos atsistatymo galima tikėtis praėjus 3–6 mėnesiams po chirurginio gydymo. Praėjus 12 menesių, rekomenduojama atlikti titano plokstelės išėmimo operaciją.
Po tokio chirurginio gydymo tikimasi ilgalaikio, 10 –15 metų ir ilgiau trunkančio sąnario funkcijos pagerėjimo, osteoartrito sustabdymo, paciento grįžimo į aktyvią veiklą ir žymiai pagerėjusios jo gyvenimo kokybės.
Modernus gydymo būdas tinkamas ne visais atvejais
Tiesa, M. Šakalinis pastebi, kad modernus gydymo būdas tinkamas ne visiems kelio sanario osteoartritu sergantiems pacientams. Vyresniems nei 65 metų metu pacientams, kuriems diagnozuota toli pažengusi osteoartrito stadija, ši operacija netinkama. Tuo tarpu daugeliui jaunesnių (40–60 metų) pacientų, turinčių pradinius osteoartrito pakitimus ir ašies deformaciją – tai puikus sprendimas. Svarbios indikacijos šiai operacijai – kremzlės pažeidimas ar defektas ir į vidų krypstanti kojos mechaninė ašis. Pasak specialisto, beveik 75 proc. žmonių kelio osteoartritas prasideda būtent vienoje – vidineje pusėje.
Sprendžiant dėl šio gydymo tinkamumo konkrečiam pacientui, būtina atlikti kelio sąnario magnetinio rezonanso tyrimą (MRT) ir ilgą kojų rentgenogramą stovint, išmatuoti kojos mechaninę ašį, kelio sąnario apkrovimą ir pasikonsultuoti su ortopedu traumatologu.
Džiaugdamasis itin efektyviu gydymo metodu, jaunus žmones sugrąžinančiu į aktyvų gyvenimą, gydytojas tikisi, kad daugėjant modernių chirurginių metodų, teisingai atrinktiems pacientams sumažės osteoartrito simptomai, pagerės jų funkcinis aktyvumas ir sumažės endoprotezavimo operacijos poreikis.
„Tačiau, jeigu skausmas trukdo kasdieniam gyvenimui, fiziniam aktyvumui, riboja judėjimą, nepraeina ilgesnį laiką, labai svarbu nedelsti ir atvykti pasikonsultuoti pas specialistą. Negydant kelio sąnario, jis dėvisi toliau, tad vėliau gali prireikti sudėtingesnio gydymo“, – baigdamas pokalbį pabrėžia ortopedas traumatologas.
