Nesvarbu, ką valgome, veikiame ar galvojame. Svarbiausia – kuo tikime. Jau ne vieną dešimtmetį mokslininkai pripažįsta placebo efektą ir tirdami vaistų poveikį naudojasi juo kaip kontroliniu veiksniu. Kaip tikėjimas veikia žmonių smegenis, o šios – sutrikusias organizmo funkcijas, atsakymo ieškoma žurnalo „National Geographic Lietuva“ gruodžio numeryje.
 
„Brangus placebas veikia geriau nei pigus, firminiuose indeliuose – veiksmingesnis nei generinis. Placebo žvakutės efektyvesnės Prancūzijoje, tuo tarpu anglai palcebą labiau linkę nuryti. Dažnai netikros injekcijos duoda geresnių rezultatų nei tabletės. Tačiau gydymą imituojanti operacija daro didžiausią poveikį“, – konstatuojama „National Geographic Lietuva“.
 
Labiausiai stebina, kad placebas veiksmingas net tada, kai žmogus žino, jog yra juo gydomas. Šiuos duomenis dar prie kelerius metus paskelbė Harvardo medicinos mokyklos tyrėjas Tedas Kapčukas su grupe. Dirgliosios žarnos sindromą turintys ir 21 dieną placebą gavę žmonės jautėsi daug geriau, palyginti su tais, kurie negavo nieko, nepaisant to, kad simptomų palengvėjimą jautusieji buvo iš anksto įspėti, kad gaus placebą, ir vėliau jiems apie tai buvo priminta.
 

Skirtingi mokslininkų tyrimai rodo, kad tikėjimu pagrįsto gydymo sėkmę lemia ne vien geras siužetas, t. y. itin tikroviškas „spektaklis“, bet ir aktyvios klausytojo pastangos, svarbu, kad dalyvis įsivaizduojamą realybę sugebėtų pajusti kaip tikrovę. Sujungę turinį su vaizduote, gauname stulbinamų rezultatų, tai patvirtina Maiko Pauletičiaus atvejis.
 
Būdamas vos 42 metų M. Pauletičius susirgo ankstyva Parkinsono liga. Gydytojų prognozės buvo liūdnos – jam pranašavo, kad po 10 metų jis nebepaeis, nepastovės ir nebesugebės pavalgyti. Vyras daugybę metų grūmėsi su liga ir depresija, kol galiausiai kreipėsi į naujus genų terapijos metodus tiriančią bendrovę. Eksperimentinio gydymo procedūros metu paciento kaukolėje virš kiekvieno smegenų pusrutulio buvo pragręžiamos dvi angos ir tiesiai į tikslinę smegenų sritį sušvirkščiama vaistų, pasakojama „National Geographic Lietuva“.
 
Po tokios operacijos M. Pauletičiaus sveikata neapsakomai pagerėjo. Gydytojai negalėjo patikėti tokiu gydymo poveikiu, tačiau po keleto metų eksperimentinį gydymą taikiusiai ir tyrimą vykdžiusiai bendrovei paskelbus rezultatus paaiškėjo, kad gydymas nepasiteisino. Tad kaip pasveiko M. Pauletičius? Pasirodo, jam buvo atlikta netikra, gydymą imituojanti operacija, per kurią chirurgas paciento kaukolėje pragręžė duobutę, kad šis manytų, jog operacija iš tikrųjų buvo atlikta.  M. Pauletičius buvo gydytas placebu.
 
Placebą gydymui taiko ir gydytojas Kristoferis Spevakas, dirbantis su veteranais ir iš mūšio lauko atvežtais sunkiai sužeistais kariais, kuriems būtina palengvinti ar numalšinti ilgalaikį skausmą. Per pirmąjį susitikimą su pacientais gydytojas nekalba apie traumas ar sveikatos istoriją – jis prašo papasakoti apie save. Vieni prisimena, kad vaikystėje už namo augo eukaliptas, kiti – kad mėgo mėtinius ledinukus. Kai K. Spevakas išrašydavo opioidinius skausmą malšinančius vaistus, kaskart gerdamas tabletę pacientas privalėdavo įkvėpti eukaliptų aliejaus ar suvalgyti mėtinį saldainį, kuris turėjo sustiprinti vaisto poveikį. Ilgainiui gydytojas mažindavo vaistų dozę ir palikdavo tik garsus ar kvapus. Reikiamų vaistų paciento smegenys galėjo gauti iš organizmo „vaistinės“.