Australų medikai padarė išvadą, kad nieko neveikimas, arba tiesiog nedarbas, yra itin pavojingas žmogaus sveikatai.

Žaliojo kontinento medikų tyrimai, atlikti Karališkojo medicinos koledžo užsakymu, parodė štai ką: žmonės, kurie neturi darbo 6 mėnesius iš eilės ir ilgiau, labiausiai rizikuoja susirgti kvėpavimo takų ir širdies bei kraujagyslių sistemos ligomis. Lyg to dar būtų maža, labai didelė tikimybė, kad jiems pasireikš ir kitos problemos, pavyzdžiui, psichiniai sutrikimai ir įvairūs nuokrypiai, polinkis į savižudybę.


Dr. Mary White, vadovaujanti tyrimui, pabandė šį faktą paaiškinti. Jos manymu, darbas patenkina svarbiausius žmogaus poreikius – bendravimo ir aktyvumo. Dirbantys žmonės jaučia mažesnį potraukį alkoholiniams gėrimams ir tabakui. Kitas labai svarbus faktorius – socialinis: tie, kurie dirba, turi daug stabilesnį materialinį pagrindą, negu bedarbiai. Tai reiškia, kad dirbantis asmuo turi daugiau galimybių ir tinkamai pasirūpinti savo sveikata.

Dr. White su savo kolegomis padarė išvadą: nedarbas daro didžiulę įtaką sveikatai ir veikia ne ką geriau, negu 10 pakelių cigarečių per dieną. Labiausiai nukenčia jauni ir darbingi stipriosios lyties atstovai, nes vyrai labiau orientuojasi į socialinius pasiekimus ir kopimą karjeros laiptais. Jeigu jie ilgiau nei pusę metų negali savęs realizuoti tokiu būdu, savižudybės rizika išauga net iki 40 %.