Žvairumas – tai pastovus ar periodinis vienos akies nukrypimas nuo bendro fiksacijos taško, kai yra sutrikęs abiejų akių fiksacijos į vieną tašką mechanizmas.

s vienas ryškus vaizdas. Vaikui žvairuojant, šis mechanizmas yra sutrikęs. Mažylis dažnai mato du daiktus vietoj vieno, negali teisingai išmatuoti atstumo iki objekto, todėl patiria didelį diskomfortą. Smegenų centrai, negaudami signalo iš žvairuojančios akies, priima tik vienos akies vaizdą ir nukrypusi akis greitai tampa silpnarege. Iki 2 mėnesių kūdikio žvairumas laikomas normaliu, nes akių judesiai dar yra nekoordinuoti, mažylis toliaregis. Ryšys tarp akių atsiranda vaikui sulaukus 2-4 mėnesių, o nuo 5 mėnesių abiakis matymas. Jei akytės vystosi normaliai, jos niekur nenukrypsta. Kūdikių žvairumas atsiranda 2-6 mėnesį. Gali pradėti žvairuoti ir vyresnio amžiaus vaikai, kai padidėja akių krūvis: pradedama daugiau skaityti, piešti, žaisti kompiuteriu, nesilaikoma regos higienos. Kartais gali atrodyti, kad vaikas žvairuoja. Tai priklauso nuo veiduko anatominės sandaros: platesnio ar siauresnio nei įprasta tarpuakio, trečio voko, dengiančio dalį akies šalia nosies (tada akies obuolio baltmės nematyti), nudribusio vieno akies voko ar giliau įkritusios akies. Žvairumas gali atsirasti dėl:

netaisyklingos akies judinamųjų raumenų veiklos (šie raumenys gali būti per ilgi, per trumpi, per daug laisvi ar per daug įtempti);
kai motina nėštumo metu perserga infekcinėmis ligomis, nėštumas komplikuotas, gresia persileidimas, gimdymas traumuotas (didelė rizika žvairuoti yra vaikams, kurie gimė neišnešioti (35 proc.), ir jei gimdymo metu pažeista CNS (40 proc.);
stipraus išgąsčio;
traumų;
vienos akies regėjimo nusilpimo;
įvairių akių ligų. Jei giminėje yra žvairuojančių, būtina patikrinti vaiko regėjimą, net jei akytės atrodo visiškai sveikos. Ši patologija gali būti paveldima ir iš proproprosenelių. Vaikams dažniausiai pasitaiko drauginis (lydimasis) žvairumas, kai vartant akis į šalį, abi akys sukiojasi vienodai, žvairuojanti akis lydi fiksuojančią akį tokiu pat atstumu. Paralyžinis žvairumas skiriasi nuo drauginio tuo, kad yra riboti akies judesiai pakenktojo raumens link. Jį sukelia akį judinančių raumenų arba juos inervuojančių nervų pažeidimas po traumų, dėl kaukolės pagrindo lūžio, akiduobės kaulų, smegenų ir jų dangalų uždegimų, diseminuotos sklerozės, intoksikacijos alkoholiu, nikotinu, smegenų ir akiduobės auglių ir kraujo išsiliejimo.

Išsiplėtę vyzdžiai
Vaizdo dvejinimasis
Žvairumas
Akies nukrypimas nuo bendro fiksacijos taško
Greitas akių nuovargis
Galvos svaigimas
Blogas regėjimas arba aklumas viena akimi
Galvos sukimas į vieną pusę
Riboti akies obuolio judesiai
Nejudri akis
Nusileidęs vokas

Žvairumas gali būti vidinis, kai akys susieina ties nosimi, išorinis, kai jos išsiskiria į šonus, vertikalusis, kai viena akis nukrypsta į viršų ar į apačią, vienpusis, kai tik viena akis žiūri netaisyklingai, pakaitinis, kai akys pakaitomis nukrypsta nuo regos ašies. Vaikams labiau būdingas vidinis žvairumas (80 proc.). Kartais žvairumas gali būti protarpinis arba paslėptas, kai išoriškai akių judesių pakitimų nepastebima, gydytojas nustato tik specialiai tirdamas. Žvairuojantieji skundžiasi greitu akių nuovargiu, vaizdo dvejinimusi, galvos svaigimu. Vaikai dažniausiai blogiau mato ar išvis nemato viena akimi. Esant paralyžiniam žvairumui, ligonis laiko pasukęs galvą į pažeisto raumens pusę, norėdamas išvengti dvejinimosi. Akies obuolio judesiai būna riboti pažeisto raumens kryptimi. Jei yra visų akies nervų paralyžius, būna platus vyzdys, nejudri akis, nusileidęs vokas. Vaikui žvairuojant nusilpsta viena žvairuojanti akis. Kuo anksčiau ši patologija nustatoma ir suteikiama reikalinga pagalba, tuo didesnė tikimybė pasveikti. Sveikstama ilgai, dažnai nuo kūdikystės iki paauglystės. Pamažu stiprėja žvairuojanti akis, vaizdas susilieja. Pastebėjus žvairumą vėliau, vienos akies rega gali būti labai nusilpusi ir prireiks daugiau laiko gydymui. Esant paralyžiniam žvairumui, eiga priklauso nuo jį sukėlusios ligos. Po ilgesnio laiko, prasideda ir sveikos akies judinamųjų raumenų funkcijos pokyčiai.

Gali būti aklumas viena akimi, tinklainės pakenkimas ir atšoka, katarakta, glaukoma, akies nejudrumas.

Žvairuojantiesiems tiriamas abiejų akių regos aštrumas, abiakis matymas, akių paslankumas, žvairumo kampas. Akies vidinės struktūros ištiriamos pro specialų mikroskopą, nustatomi akies dugno pakitimai. Protarpinis žvairumas nustatomas iš vadinamųjų fiksuotų judesių: vaikui uždengiama viena akis, o kita paliekama žiūrėti į objektą. Paskui staiga atidengta žvairoji akis tarsi atsistoja į vietą.