Žarnų nepraeinamumas – būklė, kai sutrinka žarnų turinio slinkimas išangės link. Nepraeinamumas gali būti dinaminis (kai išnyksta žarnyno motorika) ir mechaninis (kai žarnyno turinio slinkimui trukdo kliūtis žarnose ar už jų ribų). Gali būti ūminis ir lėtinis.

Žarnų nepraeinamumas yra kitų ligų komplikacija. Dažniau sergama mechaniniu žarnų nepraeinamumu. Jį gali sukelti žarnos spindyje esanti kliūtis (auglys, svetimkūnis, akmuo, patekęs iš tulžies pūslės šiai prakiurus, žarnos įsimovimas, žarnyno parazitai), žarnos susiaurėjimas dėl uždegimo, randų (pvz. sergant Krono liga), įgimtas žarnos užakimas, žarnų užsisukimas, įstrigusi išvarža, žarnos suspaudimas iš išorės dėl sąaugų, pilvo ertmės pūlinių ar auglių. Dažniausios plonosios žarnos nepraeinamumo priežastys – pilvo ertmės sąaugos (jos susidaro po pilvo operacijų, traumų, pilvaplėvės uždegimo) ir įstrigusios išvaržos, o storosios žarnos – augliai. Žymiai rečiau pasitaiko dinaminis žarnų nepraeinamumas, kuriam būdinga išnykusi žarnų motorika arba žarnos spazmas. Jis gali atsirasti po nugaros smegenų traumos ar ligos, pilvo operacijos, sutrikus žarnų kraujotakai, dėl kai kurių medikamentų (opijatų, morfijaus, anticholinerginių vaistų ir kt.), apsinuodijus švinu, esant kai kuriems medžiagų apykaitos sutrikimams (labai sumažėjęs kalio kiekis, diabetinė koma, ryškus inkstų funkcijos nepakankamumas ir kt.), dėl inkstų akmenligės priepuolio, stabligės, sepsio ir kt.

Pilvo skausmas
Vėmimas
Pilvo pūtimas
Dujų susilaikymas
Išmatų susilaikymas
Pykinimas

Pagrindinis žarnų nepraeinamumo simptomas yra skausmas, kuris iš pradžių būna priepuolinis, raižantis, ligai progresuojant tampa labai stiprus, pastovus, išplinta po visą pilvą. Skausmą lydi pykinimas ir vėmimas. Vemiama maistu, tulžimi, o kartais net ir žarnų turiniu (jei yra plonosios žarnos nepraeinamumas). Taip pat atsiranda dujų ir išmatų susilaikymas, pilvo pūtimas. Dujoms išėjus skausmas gali šiek tiek sumažėti. Kokia seka simptomai atsiras ir jų intensyvumas priklauso nuo to, kurioje žarnyno dalyje yra nepraeinamumas. Plonosios žarnos nepraeinamumui būdingas ankstyvas, dažnas ir gausus vėmimas, mažesnis pilvo išpūtimas, iš pradžių dujos gali išeiti. Storosios žarnos nepraeinamumui būdingas stiprus pilvo išpūtimas, dujų ir išmatų susilaikymas, ir tik vėliau atsiranda mažiau intensyvus vėmimas. Esant lėtiniam nepraeinamumui simptomai progresuoja pamažu, o sergant ūminiu – labai greitai. Po operacijos atsiradęs dinaminis žarnų nepraeinamumas praeina per kelias dienas. Pašalinus mechaninį žarnų nepraeinamumą sukėlusią priežastį ir jei nėra komplikacijų, žarnyno veikla taip pat greitai (per kelias dienas) pilnai atsistato.

Tai labai sunki liga, galinti sukelti gyvybei pavojingas komplikacijas. Progresuojant nepraeinamumui, vystosi žarnos gangrena, žarna gali prakiurti ir sukelti pilvaplėvės uždegimą (peritonitą), šoką, sepsį. Dėl dažno ir stipraus vėmimo netenkama daug skysčių, sutrinka organizmo elektrolitų pusiausvyra, mažėja kraujospūdis ir taip pat vystosi šokas.

Klausydamas pilvą gydytojas gali išgirsti labai intensyvią žarnų veiklą ties kliūtimi (jei yra mechaninis žarnų nepraeinamumas) ar visišką tylą (jei yra dinaminis ar užleistas mechaninis nepraeinamumas). Atlikus apžvalginę pilvo rentgenogramą matomi skysčių, susikaupusių žarnose ties kliūtimi, paviršiai. Taip pat gali būti atliekamas echoskopinis tyrimas, žarnyno tyrimas su kontrastu (jei nėra žarnos prakiurimo) – taip nustatoma kliūties vieta. Jei įtariamas storosios žarnos vėžys, atliekamas endoskopinis žarnyno ištyrimas.