Vėmimas – tai nevalingas suvalgyto maisto šalinimas iš skrandžio pro burną, veikiant sudėtingai koordinuotai nervų ir raumenų sistemai.

Priežastys įvairių amžiaus grupių vaikams gali būti skirtingos. Maži vaikai (vyresni kaip 1 metų) ir vyresni vaikai gali vemti, kai:

serga infekcinėmis ligomis (skarlatina, kokliušu, bronchitu);
suserga maisto toksinėmis infekcijomis (apsinuodija maistu), tokiu atveju dažnai vėmimas būna prieš atsirandant viduriavimui;
suserga ūmiomis chirurginėmis pilvo ligomis (ūmiu apendicitu);
suserga ūminiu skrandžio arba kasos uždegimu (pavalgius netinkamo maisto ar prarijus cheminių medžiagų);
paūmėja buvęs lėtinis skrandžio uždegimas;
suserga ūminiu kepenų uždegimu (ūminiu hepatitu);
patiria sunkesnę galvos traumą;
suserga ūminiu galvos smegenų ir/ar jų minkštųjų dangalų uždegimu (ūminiu meningitu ar meningoencefalitu);
serga cukralige ir jos eiga pablogėja;
yra smegenų auglys (jei vemiama ryte, nevalgius, dažniausiai kartu būna stiprių galvos skausmų, kuriuos sunku numalšinti vaistais);
yra nervinė įtampa (pvz., prieš egzaminą), dažniausiai išnyksta atostogų metu;
serga lėtine inkstų liga, esant inkstų funkcijos nepakankamumui;
apsinuodija įvairiomis cheminėmis medžiagomis;
yra ciklinis (periodinis) acetoneminis vėmimas.

Sutrikęs miegas
Nemalonus kvapas iš burnos
Bendras silpnumas
Seilėtekis
Kūno masės mažėjimas
Prastas apetitas
Vėmimas

Vėmimo pobūdis pagal jį sukėlusias priežastis gali būti labai įvairus. Sergant skrandžio ligomis, vėmimas būna susijęs su maistu, išsivėmus savijauta pagerėja. Jei vemiama dėl smegenų pažeidimo (infekcinio, trauminio ar navikinio), būklė išsivėmus negerėja. Vemiant dėl nervinės įtampos, palengvėja pasikeitus aplinkybėms (išnykus stresui). Periodinis acetoneminis vėmimas būna labilios nervų sistemos ikimokyklinio amžiaus (dažniausiai 2-4 metų) vaikams. Šis vėmimas pasireiškia periodiškai, jį gali išprovokuoti bet kuri nespecifinė priežastis (stiprios emocijos, infekcijos). Vaikas gali vemti vieną dieną, kartais net kelias dienas ir vėmimas pasibaigia taip pat staiga, kaip ir prasidėjo. Neretai vemiant būna bloga savijauta, sumažėjęs apetitas, blogas kvapas iš burnos. Vėmimo eiga priklauso nuo ją sukėlusios priežasties gydymo. Tinkamai nustačius priežastį ir paskyrus gydymą, vėmimas išnyksta. Kai yra acetoneminis vėmimas ir neprisideda komplikacijos, vaikas gali nustoti vemti savaime. Jei gydymas laiku nepaskiriamas, vėmimas gali užsitęsti, atsiranda įvairių komplikacijų.

Ilgesnį laiką vemiant, vaikams sutrinka vandens ir elektrolitų (natrio, kalio, chloridų ir kt.) pusiausvyra organizme, dėl sutrikusios medžiagų apykaitos pradeda gamintis ketoninių medžiagų, tai skatina tolimesnį vėmimą, susidaro užburtas ratas. Ypač jautrūs tokiems procesams maži vaikai. Dėl vandens ir elektrolitų (natrio, kalio, chloridų) kiekio sumažėjimo organizme sutrinka smegenų veikla (vaikas gali prarasti sąmonę), krenta arterinis kraujospūdis, pakyla temperatūra, vaiko būklė gali pasidaryti labai sunki, jam reikalinga neatidėliotina medikų pagalba.

Norint nustatyti vėmimo priežastį, reikia sužinoti vėmimo pobūdį, dažnumą, ryšį su aplinkybėmis, įvertinti išvemtų masių turinį, apžiūrėti vaiką, siekiant nustatyti gretutinę patologiją. Ištiriamas kraujas, šlapime nustatomas acetono (ketoninių kūnų) kiekis. Įtariant įvairias ligas, atliekami papildomi tyrimai.