Sausgyslės – tai stipraus jungiamojo audinio juostos, kuriomis raumenys prisitvirtina prie kaulų. Raiščiai – į sausgysles panašūs dariniai, kurie jungia du kaulus tarpusavyje, sutvirtina sąnarius. Raiščių ir sausgyslių sužalojimai skirstomi:
1. Patempimai
2. Plyšimai
3. Uždegimai (sausgyslių uždegimas vadinamas tendinitu)

Raiščių ir sausgyslių sužalojimai dažniausiai įvyksta traumų metu ar nuo staigaus labai stipraus raumens įtempimo. Sausgyslės gali trūkti nuo tiesioginio smūgio buku daiktu, taip pat traumų metu sausgyslės ar raiščiai gali būti nupjauti aštriais daiktais. Raiščio ar sausgyslės patempimas yra ne kas kita, kaip dalinis trūkimas – nutrūksta tik dalis raiščio ar sausgyslės skaidulų. Sausgysles traumuoja ir nuolatiniai monotoniški pasikartojantys judesiai, tada dažniau kyla sausgyslės uždegimas, kuris yra tarsi reakcija į nuolatinį sausgyslės traumavimą ir plyšimus.

Ūmus sąnarių skausmas
Ūmus sausgyslių skausmas
Sąnario nestabilumas
Apriboti galūnių judesiai
Tinimai
Gumbas
Kraujosruvos

Po traumos ar staigaus judesio juntamas ūmus skausmas. Dažniausiai pažeidžiami čiurnų, kelio sąnarių, rečiau – riešų, pirštų sąnarių raiščiai, taip pat pirštų, dvigalvio raumens (bicepso), Achilo sausgyslės. Sutrinka raumens, sąnario funkcijos – ligonis negali ištiesti ar sulenkti skaudančios galūnės, negali minti skaudančia koja. Plyšus raiščiui, gali atsirasti sąnario nestabilumas (sąnario laisvumas) – sąnarys lenkiasi į tą pusę, į kurią lenktis neturėtų, pvz., kelio sąnarys lenkiasi į šoną. Sužalota vieta dažnai patinsta. Plyšus sausgyslei, po oda gali atsirasti gumbas, tai ne kas kita, kaip nutrūkęs susitraukęs raumuo. Odoje gali atsirasti kraujosruvų. Jau antrąją savaitę po traumos prasideda sausgyslės ar raiščio gijimas, tačiau jungiamojo audinio randas susiformuoja tik maždaug per tris savaites, todėl šiuo laikotarpiu reikia stengtis per daug neapkrauti galūnės, krūvį didinti palengva. Jei yra kulkšnies raiščių patempimas, prie pilno fizinio krūvio patariama grįžti ne anksčiau kaip po 3-6 savaičių, o esant raiščių trūkimui, reabilitacijai gali prireikti net iki 12 mėnesių.

Dažniausia raiščių ir sausgyslių sužalojimo komplikacija – dėl netinkamo ar per trumpo gydymo atsiradęs raiščių ir sausgyslių nepakankamumas. Tuomet išlieka nuolatinis sąnario nestabilumas, nuo nedidelės traumos ar kryptelėjimo skausmas bei kiti simptomai atsinaujina.

Sausgyslės arba raiščio sužalojimą gydytojas gali nustatyti išklausęs ligonio pasakojimo bei apžiūrėjęs sužalotą vietą. Jei sausgyslė patempta ar nutraukta, gydytojas apie tai sužinos, patikrinęs nukentėjusio raumens funkciją (pvz., jei gydytojas įtars pirštą tiesiančio raumens sausgyslės pažeidimą, paprašys ištiesti pirštą. Jei negalėsite to padaryti – sausgyslė yra nuplyšusi). Jei gydytojas įtars raiščių sužalojimą – patikrins, ar neatsirado sąnariams nebūdingo lankstumo (pvz., ar kelias nelinksta į šoną, kaip būna nutrūkus šoniniam kelio raiščiui). Retais atvejais, kai gydytojas abejoja, ar be sausgyslių ir raiščių sužalojimo nėra dar ir kaulų lūžimo, bus atliktos rentgeno nuotraukos ar kiti tyrimai.