Plaučių pūlinys (plaučių abscesas) – infekcinė-uždegiminė plaučių liga, kuria pasireiškia plaučių audinio irimu ir ribotos ertmės, pripildytos pūliais, susiformavimu.

Plaučių pūlinį sukelia įvairūs mikroorganizmai, dažniausiai Staphylococcus aureus, Streptococcus pyogenes, Klebsiella pneumoniae, Pseudomonas aeruginosa, Eschrichia coli, Bacteroides ir kt. Mikroorganizmai į plaučius patenka iš viršutinių kvėpavimo takų (ypač iš burnos ir nosiaryklės), su krauju (pvz., sergant ausies uždegimu, gimdos gleivinės uždegimu) ar iš šalia esančių organų (pvz., iš pleuros, sergant pūlingu pleuritu). Dažniausiai plaučių pūlinys susidaro sergant plaučių uždegimu. Liga gali prasidėti į kvėpavimo takus patekus svetimkūniui, sužeidus krūtinės ląstą ar plaučius. Plaučių pūlinio susidarymą skatina alkoholizmas, badavimas, narkomanija, cukrinis diabetas, bloga burnos ertmės ir dantų priežiūra, nervų sistemos ligos ir pan.

Silpnumas
Kosulys
Plaučių skausmas
Padažnėjęs kvėpavimas
Apetito stoka
Skrepliavimas
Miego sutrikimai
Bendras nuovargis
Karščiavimas
Prakaitavimas

Liga prasideda ūmiai, bendra sergančiojo būklė yra sunki. Ligonis skundžiasi kosuliu – pradžioje šis būna sausas, vėliau atkostima daug (iki kelių šimtų mililitrų) tirštų, geltonai žalsvos spalvos, dvokiančių skreplių. Skrepliuose gali būti kraujo priemaišų. Ligonį gali varginti krūtinės skausmas, karščiavimas (kūno temperatūra gali siekti 39°C ir daugiau) su šaltkrėčiu, padažnėjęs kvėpavimas. Būdingi bendro negalavimo reiškiniai – nuovargis, silpnumas, apetito stoka, gausus prakaitavimas, nemiga ir pan. Plaučių pūlinio eigoje išskiriamos dvi fazės. Pirmoji – kai plaučių pūlinys neatsivėręs į bronchą. Fazė trunka kelias dienas, būdingas karščiavimas. Antroji – plaučių pūlinys atsivėręs į bronchą. Fazė trunka 2-4 savaites. Tuomet ligonio būklė ženkliai pagerėja – sumažėja temperatūra, išnyksta bendro negalavimo reiškiniai, ligonis iškosti daug pūlingų dvokiančių skreplių.

Plaučių pūlinys gali komplikuotis pūliniu pleuritu (jei pūlinys pratrūksta į pleuros ertmę), kraujavimu iš plaučių, pneumotoraksu (oras pleuros ertmėje), piopneumotoraksu (pūliai ir oras pleuros ertmėje), kraujo užkrėtimu (sepsiu), smegenų pūliniu. Kartais plaučių pūlinys negyja, tęsiasi daugiau 2 mėnesių, tuomet jis laikomas lėtiniu. Tokiu atveju iškyla amiloidozės grėsmė.

Stuksendamas plaučius gydytojas girdi ribotai paduslėjusį plaučių garsą, klausydamas plaučius – susilpnėjusį kvėpavimą, smulkius drėgnus karkalus. Kraujo tyrime stebimas padidėjęs leukocitų skaičius, atsiranda jaunų leukocitų, pagreitėjęs eritrocitų nusėdimo greitis. Atlikus krūtinės ląstos rentgeno nuotrauką, stebimas ertminis darinys su skysčio paviršiumi. Bronchoskopijos metu stebimas broncho, į kurį atsiveria pūlinys, uždegimas, susiaurėjęs broncho spindis, paraudusi, paburkusi gleivinė. Skreplių tyrime randami eritrocitai, leukocitai, plaučių audinio elementai iš skreplių išauginami pūlinį sukėlę mikroorganizmai.