Mastitas – tai mikrobų sukeltas ūminis infekcinis pieno liaukos uždegimas.

Visą nėštumo laikotarpį, kol moteris nešioja vaisių, krūtys ruošiasi maitinimui: jos šiek tiek paburksta, padidėja, nėštumo pabaigoje prieš gimdymą iš spenelių išsiskiria nedaug krekenų. Pirmąsias tris paras po gimdymo išsiskiria priešpienis – tai tirštas, žalsvai gelsvas, lipnus skystis. Dažnai dedant naujagimį prie krūties ir duodant čiulpti, po 2-3 dienų priešpienis virsta pienu. Jeigu naujagimis retai dedamas prie krūties, netinkamai apžioja spenelį, jeigu speneliai plokšti ar įtraukti, – jam sunku iščiulpti visą pieną, todėl dalis jo lieka susitvenkusio pieno liaukos latakėliuose. Susidaro pieno stazė (laktostazė). Tinkamai gydant ir pašalinus laktostazę, mastito galima išvengti. Svarbiausia mastito priežastis – tai nelikviduotas pieno sąstovis ir pavėluotas laktostazės gydymas. Sumažėjus moters organizmo atsparumui, prisidėjus pavojingų mikrobų, prasideda pieno liaukos uždegimas: užsikemša pieno latakėliai, pienas dar blogiau nuteka, progresuoja laktostazė ir uždegimas. Paprastai mastitą moterims po gimdymo sukelia stafilokokai, rečiau – streptokokai, kiti sąlygiškai patogeniniai mikrobai ir jų deriniai (Staphylococcus aureus kartu su Proteus, Escherichia coli, Klebsiella ir kt.). Jie patenka ant krūtų spenelių iš naujagimio nosiaryklės, nuo nešvarių rankų, infekuotų baltinių, oro – lašeliniu būdu nuo užkrato nešiotojų. Mikrobai patenka į pieno liauką pro mikroskopiškai mažus spenelių pažeidimus, kurių atsiranda naujagimį maitinant, arba pro pieno latakėlius, atsiveriančius į spenelį. Mastitu dažniau suserga tos gimdyvės, kurioms buvo nėštumo ir gimdymo komplikacijų (atlikta Cezario pjūvio operacija, placenta atskirta ranka, gimda išgrandyta kiurete po gimdymo dėl kraujavimo ar likusių neatsiskyrusių placentinio audinio likučių, buvęs ilgas bevandenis laikotarpis, infekcijos požymiai), taip pat išsekusios, sergančios geležies stokos mažakraujyste, virusinėmis ligomis, lėtinėmis uždegiminėmis kitų organų ligomis (reumatu, angina, sinusitu, lėtiniu tulžies pūslės ar inkstų uždegimu, akmenlige, turinčios karieso pažeistų dantų), susilpnėjus imunitetui ar ilgą laiką iki nėštumo vartojus imunitetą slopinančius vaistus. Be to, pirmakartėms gimdyvėms mastitas pasitaiko 3-4 kartus dažniau negu kartotinai gimdančioms.

Paraudusi, pamėlusi krūties oda
Diegiantis krūties skausmas
Šaltkrėtis
Čiuopiamas neaiškių ribų sukietėjimas krūtyje
Krūties jautrumas
Krūties sustandėjimas, sukietėjimas
Sunkumo, tempimo jausmas krūtyje
Galvos skausmas
Bendras silpnumas
Karščiavimas

Jeigu yra tik pieno susitvenkimas (laktostazė), aukšta temperatūra paprastai nepakyla (gali būti 37-38 laipsniai), moteris jaučia sunkumą, tempimą vienoje ar abiejose krūtyse. Čiuopiant visa krūtis yra standesnė, kietesnė, neskausminga, tik jautresnė. Tam tikrose krūties dalyse galima apčiuopti neaiškių ribų sukietėjimų grūdėtu paviršiumi. Jeigu pieno sąstovis nelikviduojamas, greit (net po pusės dienos ar paros) šokteli aukšta kūno temperatūra (iki 39 laipsnių ir daugiau), krečia šaltis, skauda galvą, ryškiai pablogėja bendra savijauta, apima didelis silpnumas, mieguistumas arba atvirkščiai – vargina nemiga, dingsta apetitas. Krūtyje jaučiamas veržimas, bukas arba diegiantis skausmas, kuris sustiprėja spaudžiant krūtį pirštais, naujagimiui čiulpiant arba nutraukiant pieną. Uždegimo pažeista krūtis ar jos dalis pasidaro standžiai elastinga, oda švelniai parausta, paraudimas „vėduoklės” formos, plinta nuo spenelio į periferiją. Spenelis dažniausiai būna įtrūkęs. Krūtyje čiuopiamas skausmingas, aiškių ribų sukietėjimas. Toks pieno liaukos uždegimas vadinamas seroziniu mastitu. Negydomas arba nepakankamai gydomas uždegimas progresuoja, serozinis mastitas virsta pūlingu mastitu. Krūtis dar labiau padidėja, oda tampa ryškiai raudona, su melsvu atspalviu, įtempta, blizganti, išryškėja poodinis paviršinis veninis tinklas. Skausmingas sukietėjimas per kelias dienas suminkštėja, susidaro pūlinys. Krūtyje gali būti keli supūliavę sukietėjimai, kurie susilieja tarpusavyje į vieną didesnę ertmę, – tai flegmoninis mastitas. Pūliniai gali būti paviršiniai, esantys pieno liaukos paviršiuje ir gilieji, išsidėstę pačioje pieno liaukoje arba po pieno liauka virš krūtinės ląstos raumenų. Pastarieji pasitaiko ypač retai, juos sunku diagnozuoti, nes ramiai išoriškai čiuopiant, krūtis neskausminga; skausmingumas atsiranda tik judinant krūtį į šalis. Visuomet sergant mastitu padidėja, tampa skausmingi pažeistos pusės pažasties limfmazgiai. Gali būti skausmingi ir pažeistos pusės peties sąnario judesiai. Laktostazės ir serozinio mastito eiga palanki – nutraukus pieną, tinkamai maitinant naujagimį, po 1-2 d. savijauta pagerėja, nukrenta temperatūra. Pūlingo mastito eiga sunkesnė, priklauso nuo pūlinių dydžio, skaičiaus, išsidėstymo, bendro moters organizmo atsparumo, gydymo efektyvumo. Pūlingas ir flegmoninis mastitas gydomas tik ligoninėje, operuojant atveriami pūliniai ir skiriami antibiotikai.

Neatvertas pieno liaukos pūlinys gali pratrūkti per odą į išorę ar gilyn į vidinius audinius. Jei pūlinys pratrūksta į didesnę kraujagyslę, tuomet ūmai pablogėja bendra būklė, sustiprėja intoksikacija, prasideda sepsis.

Geriausia laktostazės ir mastito profilaktika – dažnas naujagimio dėjimas prie krūties. Jeigu dėl kokių nors priežasčių naujagimis nepajėgia iščiulpti viso pieno, o jums nesiseka jo nutraukti, atsiranda pieno sąstovio požymių, nedelskite, kreipkitės pas savo šeimos daktarą, gydytoją ginekologą ar akušerę. Jie visuomet parodys, pamokys ir padės. Liga greitai vystosi, todėl ir gydoma turi būti greitai. Tik tuomet išvengsite komplikacijų, o jūs ir jūsų kūdikis kartu galėsite mėgautis natūralaus maitinimo teikiama nauda ir malonumais.

Apžiūrėdamas ir čiuopdamas krūtį, gydytojas nustato pažeidimo apimtį, uždegiminių infiltratų ar abscesų lokalizaciją, dydį, ribas, numato būsimo gydymo planą. Bendrame kraujo tyrime nustatomi uždegiminiai rodikliai (padidėjęs leukocitų skaičius, atsiradusios jaunos leukocitų formos, išaugęs eritrocitų nusėdimo greitis). Atvėrus pūlinį operaciniu būdu, sterilia lazdele ar mentele paimamas pūlių pasėlis (pūliai „sėjami” į specialias terpes Petri lėkštelėse, kurios keletą dienų laikomos laboratorijoje +37 laipsnių temperatūroje; jose sukėlėjai dauginasi, sudaro tik jiems vieniems būdingas kolonijas). Pacientei skiriamas tas antibiotikas, kuriam yra jautriausi ligos sukėlėjai. Gali būti imamas pieno pasėlis.