Galvos smegenų kraujosruva (GSK) – tai kraujo išsiliejimas į smegenų audinį, apie smegenų dangalus ar į galvos smegenų skilvelių sistemą.

Dažniausia kraujas į galvos smegenis išsilieja žmonėms, kurių arterinis kraujo spaudimas būna per didelis, pavyzdžiui, dėl pirminės arterinės hipertenzijos (PAH) ar kitos kilmės arterinės hipertenzijos; esant galvos smegenų kraujagyslių aterosklerozei (50-60%). Rečiau galvos smegenų kraujosruvos atsiranda sergant kraujo ligomis, vartojant kraujo krešėjimą mažinančius preparatus, esant kraujagyslių uždegiminiams pakitimams, dėl sisteminių jungiamojo audinio ligų, infekcinių susirgimų (gripo, maliarijos). Jauno amžiaus pacientų GSK priežastis yra galvos smegenų aneurizmos (maišelinio kraujagyslės sienelės išsiplėtimo) plyšimas. GSK gali atsirasti sergant kitomis galvos smegenų ligomis, pvz.: galvos smegenų augliais. Kraujosruvų atsiradimui įtakos turi psichinės traumos, sunkus fizinis darbas, lėtiniai vidurių užkietėjimai, pastovus kosulys, sunkių daiktų kėlimas. Visos šios sąlygos sukelia laikiną galvospūdžio padidėjimą, galintį sąlygoti kraujagyslės plyšimą.

Galvos svaigimas
Kalbos sutrikimas
Padažnėjęs kvėpavimas
Sąmonės netekimas
Vėmimas
Galvos skausmas
Karščio pylimai
Aukštas kraujo spaudimas
Galūnių nusilpimas
Dėmesio koncentracijos pablogėjimas

Dažniausiai GSK ištinka antroje dienos pusėje, po sunkaus darbo. Prieš atsirandant GSK, pacientai dažnai jaučia karščio bangas veide, visi daiktai gali atrodyti raudoni, skauda galvą. Pirmieji simptomai yra galvos skausmas, vėmimas, sąmonės sutrikimas (nuo lengvo mieguistumo iki gilios komos), kvėpavimo padažnėjimas. Ištikus komai, išnyksta sąmonė, nėra reakcijos į dirgiklius, akys užmerktos, veidas paraudęs, kvėpavimas triukšmingas, arterinis kraujospūdis dažnai padidėjęs. Be išvardintų bendrųjų simptomų, atsiranda židininiai neurologiniai simptomai, nurodantys kraujo išsiliejimo vietą galvos smegenyse – gali pasikeisti vyzdžių apimtis, pasilpti kurios nors kūno pusės galūnės, sutrikti kalba, susilpnėti jutimai, atsirasti akipločio defektai, galvos svaigimas, koordinacijos sutrikimas, dvejinimasis akyse. Ligos pradžia visada ūmi, simptomai atsiranda per kelias minutes ar valandas. GSK eiga priklauso nuo kraujo išsiliejimo dydžio, lokalizacijos, lydinčių susirgimų. Jei kraujo išsiliejimas masyvus, prognozė dažnai bloga, ligonio nepavyksta išgelbėti. Esant nedidelei kraujosruvai, eiga palankesnė, pacientai gali mirti nuo atsiradusių komplikacijų, o ne nuo pagrindinio susirgimo.

Galvos smegenų kraujosruva – tai labia sunki, invalidizuojanti pacientą liga. Po šio susirgimo gali likti galūnių paralyžiai, sutrikusi rega, pusiausvyra, jutimai, atsirasti dubens organų funkcijos sutrikimai, rijimo sutrikimai. Susirgimą, ypač vyresnio amžiaus pacientams, komplikuoja plaučių uždegimas, pragulos, kojų giliųjų venų trombozė, plaučių arterijų embolija, šlapimo takų infekcija. Dažnai šios komplikacijos baigiasi mirtimi. Liga gali komplikuotis pažintinės funkcijos sutrikimais, elgesio pakitimais. Dėl vietinio galvos smegenų audinio pakenkimo gali atsirasti traukuliai.

Tie pacientai, kurie vartoja kraujo krešėjimą mažinančius medikamentus, turėtų reguliariai tikrintis kraujo krešėjimo rodiklius, kad neperdozuotų vaistų. Jei ligonis turi aukštą kraujospūdį, būtina jį koreguoti atitinkamais preparatais, gydyti antrinės hipertenzijos priežastis. Siekiant išvengti pakartotinio kraujavimo iš aneurizmos, reikalinga aneurizmos pašalinimo operacija.

GSK diagnozuojama atlikus nuodugnų klinikinį neurologinį ištyrimą, neurovizualinius tyrimus – galvos kompiuterinę tomografiją. Jei kraujas išsiliejęs apie smegenų dangalus, tam tikrais atvejais atliekama lumbalinė punkcija (smegenų skysčio tyrimas), jei įtariama plyšusi aneurizma, atliekama galvos smegenų kraujagyslių angiografija, galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografija. Jei pacientas, prieš atsirandant GSK, vartojo kraujo krešėjimą mažinančius vaistus, atliekami kraujo krešėjimo tyrimai.