Iš pirmo žvilgsnio priklausomybė nuo maisto gali pasirodyti kaip visiška nesąmonė, kadangi maisto paskirtis yra palaikyti žmogaus gyvybę ir jėgas. Tačiau žmogaus smegenų sandara yra tokia, kad jis mums ima reikšti daug daugiau: valgymas mums suteikia pasitenkinimą. Kaip ir kitos substancijos, veikiančios galvos smegenyse esančius centrus, maistas gali daryti jiems labai didelę įtaką. Galiausiai žmogus pats save ima motyvuoti suvartoti maisto daug daugiau, negu jam reikia.

Kaip rodo neseniai atlikti eksperimentai, besaikis tam tikro maisto vartojimas gali sukelti patologinį potraukį. Štai keli produktai, galintys sukelti priklausomybę: cukrus, druska, miltiniai gaminiai ir kai kurie riebalai. Piktnaudžiaujant jais, neretai sudaromos sąlygos pereiti nuo įprastų mitybos įpročių prie priklausomybės, kurią galima palyginti netgi su priklausomybe nuo narkotikų. Per kelis dešimtmečius galima pastebėti, kad šių produktų suvartojami kiekiai vis didėja, tad peršasi mintis, kad žmonės tampa vis labiau priklausomi.

Priklausomybės nuo maisto simptomai

• Bėgant laikui, maisto suvartojate vis daugiau. Jeigu pastebėjote, kad šiuo metu valgote daugiau, negu prieš metus, reikėtų susimąstyti. Potraukis maistui didėja, ypač rafinuotiems produktams, minėtiems jau anksčiau.
• Tolerancija (pakantumas). Tai raktinis patologijos simptomas, kai kurio nors produkto reikia suvartoti vis daugiau, kad būtų pasiektas norimas rezultatas. Tas malonumas, kurį žmogus siekia patirti valgydamas, yra tam tikra emocinė būsena, kaip ir ramybė arba negatyvių emocijų raiška (nerimas, baimė). Tolerancijos vystymosi požymis yra tas momentas, kai pastebite, kad lyginant su kitais žmonėmis iš tiesų suvartojate daugiau maisto.
• Nerimas ir alkis. Tai dar vienas patologinio potraukio simptomas. Sunkumų nustatyti jį kyla dėl to, kad tomis akimirkomis, kai žmogus iš tikrųjų jaučia alkį, jo būsena kelia diskomfortą. Kitaip nei įprasto alkio atveju, žmogus tampa neramus, gali netgi pradėti panikuoti. Būtent tai ir yra šios fiziologinės būklės požymiai.
• Susirūpinimas. Žmogus, jaučiantis potraukį maistui, eikvoja daug daugiau laiko, kad gautų trokštamą produktą, o kasdieniai darbai užima daug mažiau, negu anksčiau. Žmogus nebe toks socialiai aktyvus ir atsidavęs darbui, kaip kad būdavo.
• Nesuskaičiuojami ir nesėkmingi bandymai atsikratyti priklausomybės nuo maisto. Priklausomas nuo maisto žmogus bando atsikratyti šio potraukio, laikosi dietų. Žmogui, perėjusiam prie dietinės mitybos, pasireiškia apsirijimo priepuoliai.
• Atkaklus savo įpročių laikymasis, kai nežiūrima į pasekmes. Priklausomybė nuo maisto gali baigtis daugybe nemalonių dalykų, tačiau žmogus nesugeba mesti savo įpročių. Didžiausią grėsmę kelia tokios pasekmės: fizinės, psichologinės problemos, susijusios su santykiais su žmonėmis. Atskiri žmonės gali kentėti dėl nutukimo arba susirgti antrojo tipo cukriniu diabetu, tačiau ir toliau tenkins savo poreikius.

Kaip kovoti su priklausomybe nuo maisto

Potraukis maistui visiškai užvaldo sąmonę. Smegenų sritys, reguliuojančios sprendimų priėmimo, motyvacijos ir atminties mechanizmą, pradedamos kontroliuoti liguisto potraukio. Žmogus gali pradėti elgtis iracionaliai, netekti pasirinkimo teisės. Gydymo tikslas – grąžinti prarastą kontrolę.

Jeigu įtariate, kad esate priklausomi nuo maisto, turėtumėte kreiptis pagalbos į gydytoją, turintį dietologo ir priklausomybės ligų gydymo patirties. Tai gali būti psichologas, psichiatras arba atitinkamą licenziją turintis konsultantas. Taip pat galima kreiptis į specialistą, užsiimantį dvasios gydymu.