Saldymedžio šaknies ekstrakto dedama į alų, girą, taip pat į įvairius kompotus, marinatus, konditerinius gaminius ir netgi į arbatą. Pavyzdžiui, Kirgizijoje saldymedžiai naudojami kaip arbatos pakaitas.

Be to, kad yra malonaus skonio, saldymedžiai reguliuoja sergančiųjų diabetu vandens ir druskų apykaitą, netgi naudojami kaip vidurius laisvinanti priemonė.

Iš saldymedžio šaknies gaminami sausi ir tiršti ekstraktai, sirupai, nuovirai ir milteliai, kurie naudojami tam, kad sergantysis pneumonija galėtų lengviau atsikosėti. Neretai jos dedama į arbatų mišinių sudėtį. Taip pat ši vaistažolė pasižymi slopinančiu uždegimus ir žaizdų gijimą skatinančiu poveikiu (skrandžio opaligės atveju). Ja gydomas gastritas, reumatizmas, inkstų ir šlapimo pūslės ligos. Dėl antispazminio poveikio pasitelkiama gydant širdies ir kraujagyslių sistemos ligas.

Nors saldymedžiai mūsų dienomis labai populiarūs, piktnaudžiauti jais negalima. Visų pirma, gali pasireikšti nepageidaujamas pašalinis poveikis, pavyzdžiui:

• Yra žinoma, kad glicirininė rūgštis skatina natrio ir vandens susilaikymą organizme;
• Ši vaistažolė slopina vaistų, gydančių širdies ligas, poveikį;
• Netinka vartoti kartu su alkoholiu, nes gali padidėti arterinis kraujospūdis ir prasidėti edema, traukuliai;
• Negalima vartoti ilgą laiką, nes kai kuriems žmonėms dėl saldymedžio šaknies padidėja arterinis kraujospūdis, neretai pasireiškia ir širdies veiklos sutrikimai, gali prasidėti viduriavimas arba vidurių užkietėjimas.

Kaip ir bet kuri kita vaistažolė, saldymedžiai turi ir indikacijų, ir kontraindikacijų. Vartoti saldymedžio šaknies negalima šiais atvejais:

• Jeigu kraujo spaudimas yra per aukštas;
• Jeigu pacientas skundžiasi širdies veiklos sutrikimais, aritmija;
• Jeigu sergama kepenų ligomis, inkstų nepakankamumu;
• Nėštumo metu.