Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga. Kasmet mūsų šalyje diagnozuojama apie pusantro tūkstančio naujų krūties vėžio atvejų. Pasak medikų, norint sėkmingai išgydyti šią ligą, labai svarbu pirmuosius ženklus pastebėti kuo anksčiau.

Rizikos veiksniai

Daugiausia naujų krūties vėžio atvejų nustatoma moterims, vyresnėms nei 50 metų amžiaus. Krūties vėžiu gali susirgti ir vyrai – kasmet Lietuvoje nustatoma apie 15 tokių atvejų.

Nors šios ligos priežastys dar nėra iki galo aiškios, tačiau įvardijami kai kurie veiksniai, didinantys krūties vėžio riziką. Didesnę riziką susirgti krūties vėžiu turi moterys, praeityje jau sirgusios krūties vėžiu, turėjusios gerybinius krūties navikus, kurioms taikyta pakaitinė hormonų terapija menopauzės metu, vartojusios kontraceptines tabletes, negimdžiusios ir nemaitinusios krūtimi, turėjusios ankstyvas mėnesines ir vėlyvą menopauzę, turinčios antsvorio menopauzės metu, ilgą laiką piktnaudžiavusios alkoholiu. Manoma, kad nedidelis susirgimų krūties vėžiu atvejų skaičius gali būti susijęs ir su paveldėjimu.

Pagrindiniai simptomai

Liga klastinga tuo, kad atsiradęs labai nedidelis piktybinis mazgelis krūtyje nesukelia jokių simptomų ir dažniausiai yra neapčiuopiamas pirštais. Tokie nedideli mazgeliai gali būti aptikti tik atliekant mamografiją ar krūties echoskopiją. Jei navikas paaugęs, gydytojas ar pati moteris apčiuopia neskausmingą mazgelį krūtyje.

Priklausomai nuo to, kokios apimties, kurioje krūties vietoje mazgas aptiktas, ar augdamas įauga į odą, ar piktybinis procesas įsiskverbęs į visą krūtį (uždegiminė vėžio forma), gali būti jaučiami tokie simptomai:

• pakitęs krūties dydis ir forma,
• pakitusi, primenanti citrinos žievelę, oda virš naviko,
• sustandėjusi krūtis,
• spenelis įtrauktas į krūties vidų,
• spenelio sritis išberta, primenanti odos egzemą,
• retais atvejais kraujingos išskyros iš spenelio,
• apčiuopiami padidėję pažasties limfmazgiai.

Krūties skausmas yra retas krūties vėžio simptomas ir yra juntamas nebent vėžiui labai išplitus.

Prevencinės priemonės

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, jog trečdalis visų susirgimo vėžiu atvejų yra išvengiami. Siekiant sumažinti tikimybę susirgti įvairiomis ligomis, tarp jų ir krūties ligomis, bei jaustis geriau, pirmiausia rekomenduojama kasdieniame gyvenime vadovautis sveiko gyvenimo principais.

Svarbiausi veiksniai, lemiantys geresnę krūtų sveikatą, yra fizinis aktyvumas, sveika mityba ir optimalaus kūno svorio išlaikymas. Nepakankamas fizinis aktyvumas yra svarbiausias antsvorio ir nutukimo rizikos veiksnys.

PSO duomenimis, per metus pasaulyje antsvoris, nutukimas ir nepakankamas fizinis aktyvumas kartu nulemia 19 proc. mirčių nuo krūties vėžio. Antsvorio turinčios (kūno masės indeksas (KMI) 25 ir daugiau) ir nutukusios (KMI 30 ir daugiau) moterys turi didesnę riziką susirgti krūties vėžiu pomenopauziniu laikotarpiu, o moterų, kurių KMI 18,5–24,9, rizika susirgti krūties vėžiu ženkliai mažesnė. Todėl siekiant efektyviai sumažinti nepakankamo fizinio aktyvumo sukeliamą krūties vėžio riziką, rekomenduojama kasdien bent 30–60 minučių užsiimti fizine veikla.

Kitas žingsnis sveikos gyvensenos link yra sveikos mitybos principų laikymasis. Vienas pagrindinių sveikos mitybos principų – nuosaikumas. Jo esmė yra ta, kad net ir būtinos maisto medžiagos, jeigu jų vartojama per daug, gali turėti neigiamą poveikį sveikatai.

Įvairumo principas teigia, jog reikia valgyti įvairų maistą, t. y. augalinius ir gyvūninius maisto produktus rekomenduojamomis porcijomis. Mitybos subalansavimo principas nurodo, kad itin svarbu yra tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis bei optimalus energijos kiekis maisto produktuose. Maisto medžiagų poreikis priklauso nuo žmogaus amžiaus, lyties, atliekamo darbo sunkumo.