Ką reikia žinoti apie pieną (I dalis)

Pienas, kaip tvirtina Ajurveda (tradicinė Indijos medicina) – tai pats vertingiausias produktas, reikalingas ne tik fiziniam, bet ir dvasiniams žmogaus vystymuisi. Pieno produktai teigiamai veikia ne tik mūsų organizmą, bet taip pat ir protą, psichiką, charakterį (subtiliąją žmogaus prigimtį).

Pienas – beveik tobulas mitybos produktas

Jį sudaro 3,3 % baltymų, 4,7 % angliavandenių, 3,8 % riebalų, 13 % mineralinių druskų, vitaminų, sausos medžiagos. Piene yra apie 250 cheminių komponentų, įskaitant ir 140 įvairių riebalų rūgščių.

Pieno cukrus (laktozė) – tai vienintelis natūralus angliavandenis, sudarytas iš gliukozės ir galaktozės, įeinantis į fermentų, dalyvaujančių riebalų, baltymų, vitaminų sintezėje, sudėtį. Žmogaus organizme dalyvauja ląstelių apykaitos procesuose, veikia širdį, kepenis, inkstus, galvos smegenis ir nervų sistemą.

Piene yra apie 80 mineralinių elementų, būtinų normaliam augimui ir organizmo vystymuisi (pavyzdžiui, kalis, natris, kalcis, fosforas, siera, geležis, varis, kobaltas, chromas, cinkas, magnis, litis, fluoras, sidabras ir kt.).

Pieno sudėtyje yra riebaluose tirpių vitaminų A, D, E, K, vandenyje tirpių vitaminų C, PP, B1, B2, B3, B12, H ir kitų, taip pat fermentų, hormonų.

Žmogaus organizmas suvirškina 95 – 98 % pieno.

Kasdien suvartodant po litrą pieno gaunama reikalinga dienos riebalų, kalcio, fosforo ir riboflavino norma, 50 % reikiamų baltymų, 33 % vitamino A, askorbo rūgšties ir tiamino, 25 % energijos, ir (išskyrus geležį, varį, manganą ir magnį) visiškai patenkina visų mineralinių medžiagų poreikį.

Vieni mano, kad visos šios vertingos medžiagos yra kenksmingos žmogaus sveikatai, kiti su tuo kategoriškai nesutinka ir tikina priešingai. Kas gi teisus: mokslininkai-teoretikai ar vis dėlto ne vieną tūkstantį metų skaičiuojanti žmonijos patirtis? Štai kaip į dažniausius klausimus atsako gastroenterologai.

Ar pieną kenksminga gerti suaugusiesiems?


Nemaža dalis užsienio specialistų bando įrodyti, kad žmogus, kaip ir visi kiti žinduoliai, pieno turėtų gauti tik vaikystėje, tačiau jis netgi suaugęs ir toliau jį vartoja (tai tarytum kažkokia evoliucijos klaida).

Nustatyta, kad dauguma suaugusių Azijos, Afrikos, Pietų Europos ir Lotynų Amerikos gyventojų iš tiesų sunkiai virškina šį gėrimą. Jie blogai įsisavina laktozę – pieno cukrų, o tos medžiagos, kurių organizmas nesuvirškino, tampa virškinimo trakto sutrikimų, pilvo pūtimo ir diarėjos priežastimi. Be to, gebėjimas įsisavinti pieną prarandamas po truputį, bėgant metams.

Tačiau daugumai Šiaurės Europos ir Rusijos gyventojų tokių problemų nekyla – jie pieno cukrų visiškai suvirškina tiek vaikystėje, tiek garbiame amžiuje. Šią ypatybią nulemia genetika. Būtent dėl to pienas šiuose kraštuose yra toks populiarus.

Neseni tyrimai įrodė, kad paauglėms reikėtų teikti pirmenybę pieno produktams, o ne kolai ir kitiems gaiviesiems gėrimams, antraip vėliau jos neišvengs osteoporozės ir padidėjusio kaulų trapumo. Esmė ta, kad būtent paauglystėje kauluose kaupiamos kalcio atsargos.

Ar pienas gali sukelti alergines reakcijas?

Iš tiesų, nenugriebtas pienas gali sukelti alergiją. Jos apraiškos būna įvairios: nuo dilgėlinės iki pykinimo, rėmens ir vėmimo. Dėl to, kad mažyliams gali išsivystyti alergija, gydytojai nerekomenduoja nėščiosioms gerti daug nenugriebto pieno. Rūgštaus pieno produktų vartojimo apribojimų nėra.

Manoma, kad dažniausiai alergiją provokuoja ant pieno susidariusi plutelė. Kartais žmogus gali be jokių problemų gerti pieną, tačiau nuo plutelės jam pasidaro blogai. Esmė ta, kad jos sudėtis šiek tiek skiriasi nuo gėrimo sudėties. Apdorojant pieną termiškai, keičiasi ir baltymų struktūra: jie labiau susispaudžia, yra blogiau įsisavinami ir tampa pavojingais tiems žmonėms, kurie yra linkę į alergines reakcijas.

Įveikti alergijos pienui praktiškai neįmanoma. Tiems, kas turi tokią problemą, teks visiems laikams atsisakyti šio produkto. Tačiau galima pasiguosti bent tuo, kad tikra alergija pienui pasireiškia gana retai.

Na, o jei kalbėtume apie problemas, kylančias dėl to, kad žmogus negali įsisavinti pieno cukraus (laktozės) – su tuo galima susigyventi. Fermentų, būtinų jo virškinimui, trūkumas kartais nebūna įgimtas. Jis gali atsirasti, pavyzdžiui, sergant virškinamojo trakto ligomis. Kartais ilgesniam laikui atsisakius pieno ši problema išnyksta savaime.

Tokiais atvejais prie pieno reikia pratintis po truputį: įsipilkite jo šiek tiek į kavą, arbatą, kakavą, košes, varškę ir omletą. Dar paprastesnis būdas – pakeiskite pieną naudingais sveikatai rūgštaus pieno produktais (kefyru, jogurtu, rūgpieniu).

» Rašyti komentarą