Pajutus stresą, įtampą ar kitokį emocinį susijaudinimą, vieni žmonės negali praryti nė kąsnio, o štai kiti iš karto puola prie maisto, tarsi kramsnojimas būtų vienintelis nusiraminimo ir atsipalaidavimo būdas. Tai - emocinis valgymas. Pyktis, nuobodulys, depresija, vienatvė ir liūdesys gali sukelti emocinio valgymo priepuolius. „Lieknėjimo akademijos“ psichologė Giedrė Gutautė Klimienė įsitikinusi, kad kelias į dailesnes formas turi prasidėti nuo kovos su emociniu valgymu.

„Emocinis valgymas, tai problema, kurią turi beveik kiekvienas iš mūsų. Tačiau ne kiekvienas atpažįsta šią savo problemą, nes ne visada susieja valgymą su patiriamomis emocijomis. Iš tiesų kartais tų emocijų mes neatpažįstame, arba valgydami jas nustumiame gilyn ir jų nejaučiame. Tačiau kodėl tada valgote, kai nesate alkani? Dažnas pasakys: „Nes man patinka valgyti, nes maistas skanus, nes negaliu atsispirti šokoladui.“ Tačiau kas po visu tuo slepiasi? – dažniausiai, tai yra emocijos. Maistas pats savaime, kai nesate alkani, neskatina jūsų valgyti. Tai emocijos, kurios skatina jus valgyti tais momentais“, – kalba „Lieknėjimo akademijos“ psichologė Giedrė Gutautė Klimienė.

Su emocijomis susijęs valgymas yra būdingas daugeliui žmonių. „Lieknėjimo akademijos“ atlikto tyrimo duomenimis net 92 proc. iš dviejų šimtų „Lieknėjimo akademijos“ dalyvių buvo būdingas emocinis valgymas, tai viena iš dažniausiai pasitaikančių pilnėjimo priežasčių.

Valgymas pašalina stresą, tačiau ar ilgam?

Valgydami streso metu žmonės pajunta trumpalaikį palengvėjimą, tačiau problemų maistas neišsprendžia, o viduje juntama emocinė sumaištis tik kuriam laikui pasislepia, tačiau prasiveržia vėliau. Be to, emocinio valgymo pasekmės, tokios kaip svorio augimas, ateityje gali sukelti papildomų emocinių problemų, kas, savo ruožtu vėl didina norą valgyti. Taigi žmogus atsiduria užburtame rate.

Ar jūs esate emocinis valgytojas?

Jei pastebėjote, kad valgyti puolate per ir / arba po didžiųjų emocinių krizių, tokių kaip skyrybos, darbo praradimas ir pan. - labai tikėtina, kad priklausote emocinių valgytojų grupei. Taip pat galite pastebėti, kad ir kasdieniai stresai, pvz., susiję su darbu, yra pakankami tam, jog pradėtumėte be saiko valgyti.

„Jei pastebite, jog dažnai valgote nejausdamas alkio, tai jau ženklas, kad galima įtarti, jog emocinis valgymas jums yra būdingas. Tai ženklas, kad verta išsamiau pasigilinti į to noro, valgyti nejaučiant alkio, priežastis“, – teigia „Lieknėjimo akademijos“ psichologė Giedrė Gutautė Klimienė.

Dėl emocinio valgymo gali būti kaltos ne tik negatyvios, bet ir pozityvios emocijos. Žmogus pradeda valgyti, kai jaučia diskomfortą dėl patiriamų jausmų, o kartais net ir pozityvius jausmus nėra taip lengva išgyventi.

Kaip pagelbėti sau?

„Lieknėjimo akademijos“ psichologė Giedrė Gutautė Klimienė pateikia keletą idėjų kaip sumažinti emocinį valgymą ir susikurti sveikesnius valgymo įpročius:

• Stebėkite, kas sukelia jums norą valgyti. Labai svarbu, kad žinotumėte, kas jus skatina valgyti, kad žinotumėte su kuo turite reikalą. Nustatykite, kas kelia jums norą valgyti? Tai gali būti bet kas, ką jūs matote, girdite ar užuodžiate.
• Pildykite valgymo dienoraštį. Nuolatos užsirašinėkite ką valgote, kiek valgote, kada valgote, kaip jaučiatės valgydami, kiek esate alkanas. Taip jums bus lengviau pastebėti ryšį tarp valgymo ir nuotaikos. Be to, tai padės jums stebėti save, yra žinoma, jog savo elgesio užrašymas veikia mūsų elgesį ir padeda jį keisti.
• Bandykite įveikti savo stresą. Jei stresas sukelia jums norą valgyti, išmėginkite streso valdymo technikas tokias, kaip meditacija ir relaksacija. Susiraskite jums tinkamiausias, geriausiai jus veikiančias, relaksacines technikas.
• Tikrinkitės ar noras valgyti kyla iš alkio. Atlaikyti nenugalimo noro valgyti ataką gali padėti paprastas klausimas: „Ar aš alkanas?“ Kai troškimas valgyti kyla ne iš alkio, nėra galimybės maistu jį patenkinti. Jei per 10 sekundžių pamastymo jūs suprasite, kad iš tiesų nesate alkanas, nuveikite kažką tokio, kas jus nuo to atitrauktų: paplepėkite su draugu, pasivaikščiokite ir pan.
• Stenkitės rasti kitus būdus tvarkytis su nemaloniomis emocijomis, tokiomis, kaip pyktis, frustracija, baimė ir pan.: pakalbėkite su draugu, rašykite dienoraštį, mankštinkitės.
• Kovokite su nuoboduliu. Vietoj to, kad užkandžiautumėte, kai iš tiesų nesate alkanas, susiraskite sau mielos veiklos.
• Pripažinkite savo problemas. Jei maistą naudojate emocijų slopinimui, pripažinkite kylančias emocijas. Pvz., jei valgymas yra vienintelė paguoda darbe, kurio nemėgstate, pamėginkite rasti tai, kas kelia pasitenkinimą savo darbu, arba keiskite darbą.
• Apsaugokite save nuo pagundų. Nelaikykite namuose bereikalingų užkandžių, jei sunku jiems atsispirti. O jei jaučiatės piktas ar liūdnas, atidėkite kelionę į parduotuvę, kol būsite tikras, kad jūsų neveikia emocijos.
• Neribokite savęs pernelyg stipriai. Kai bandote numesti svorio, galite pernelyg apriboti kalorijas bei valgomą maistą. Tai gali tik dar labiau padidinti nenugalimą norą valgyti, ypač, kaip atsaką į emocijas. Leiskite sau mėgautis tuo, ką valgote, bei valgykite kuo įvairesnį maistą, tai padės jums lengviau pažaboti nenugalimą potraukį.
• Pakankamai miegokite. Jei esate pastoviai pavargęs, galite norėti valgyti tam, kad gautumėte daugiau energijos. Vietoj to geriau nusnauskite ar eikite anksčiau miegoti. Be to gerai išsimiegoję patirsite mažiau streso.
• Planuokite ateitį. Pagalvokite apie situacijas ir įvykius su kuriais susidursite ateityje ir kas jums gali sukelti emocinį valgymą. Susikurkite strategiją, kaip su tuo kovosite iš anksto.
• Susiraskite pagalbą. Jei neturite gero pagalbos tinklo, yra didesnė tikimybė, jog pasiduosite emociniam valgymui. Įtraukite draugus ir šeimą arba pradėkite lankyti bendraminčių grupę.
• Ieškokite profesionalios pagalbos. Jei jums nepavyksta padėti pačiam sau, ir jūs niekaip nesugebate kontroliuoti savo emocinio valgymo, jums gali padėti terapija.

Jei emocinio valgymo periodai nuolatos pasikartoja

„Jei jums kartas nuo karto pasikartoja emocinio persivalgymo periodai, atleiskite sau ir kitą dieną tęskite viską toliau. Pamėginkite pasimokyti iš šios patirties bei numatyti planą, kaip su tuo susidorosite ateityje. Sutelkite dėmesį į teigiamus pokyčius, kuriuos darote savo valgymo įpročiuose“, – kalba psichologė Giedrė Gutautė Klimienė.

Asociacija tarp valgymo ir emocinį valgymą sukeliančių veiksnių - labai stipri, todėl pirmiausia turite tą sąsają nutraukti. Jums reikia sumažinti elgesio automatizmą. Ieškokite kitokių šį įprotį keičiančių įpročių ir mėginkite jį pakeisti kitu, sveikesniu įpročiu.