Nors šiandien daug kalbama apie duonos naudą ir svarbą mūsų racione, šis produktas tinka ne visiems. Ką apie jį reikia žinoti?
 
Šiuolaikiniame pasaulyje kasdien vis daugiau žmonių suserga celiakija – genetine liga, kuria sergančių žmonių organizmas netoleruoja glitimo. Vienintelis šios ligos gydymo būdas – visam laikui atsisakyti javų baltymo turinčių produktų – daugumos miltų, duonos, makaronų ir kepinių arba keisti juos panašiais glitimo neturinčiais produktais.
 
Sveikos gyvensenos tyrinėtoja, „Livinn – sveiki produktai“ asortimento vadovė Guoda Azguridienė pastebi, kad egzistuoja lengvesnė šios ligos forma, kai netoleruojami tik kviečiai. Tuomet dar galima vartoti rugius ir mums įprastą duoną. Tačiau kitu atveju alergizuojančius javus reikia keisti grūdinėmis kultūromis be glitimo – ryžiais, kukurūzais ir soromis. Grūdus galima keisti į juos panašiais produktais: grikiais, bolivinėmis balandomis ir burnočiais. „Sunkiausia be glitimo pagaminti skanius kepinius: duoną, pyragą, sausainius“, – pažymi Guoda Azguridienė.
 
Celiakijos simptomai ir profilaktika
 
Celiakija – paveldima liga. Tačiau jos požymiai atsiranda tik tuomet, kai žmogus suvalgo kviečių, rugių ar miežių – iki tol susirgti neįmanoma. Ja gana lengvai suserga vaikai, ypač jeigu jie anksti pradedami maitinti glitimo turinčiais mišiniais. Todėl rekomenduojama kuo ilgiau maitinti vaiką motinos pienu. Be to, nors ji dar daug kam negirdėta, tai labai dažna liga – glitimo netoleravimas yra antra pagal dažnį maisto liga po laktozės netoleravimo.
 
Simptomai – labai individualūs ir skirtingi - pradedant vidurių užkietėjimu, viduriavimu, pilvo pūtimu ir sunkumo jausmu, baigiant skrandžio skausmu, svorio kritimu, sulėtėjusiu augimu, nuovargiu, plaukų slinkimu ir odos bėrimu bei niežėjimu. Didelė dalis sergančiųjų apie savo ligą net nežino.
Tačiau celiakija nėra vien tik nereikšmingas virškinamojo trakto sutrikimas – jos negydant gali išsivystyti ir kur kas rimtesnės ligos, pavyzdžiui, – anemija, diabetas, artritas, sklerozė, Alzheimeris, įvairios autoimuninės ir nervų sistemos ligos. Ši liga neišgydoma, vaistų nuo jos nėra – galima tik kontroliuoti save, sekti maisto sudėtį ir visam laikui apriboti maisto produktų su glitimu vartojimą.

 
Glitimo atsisakymas – liga ar mada?
 
Glitimo dažnai atsisako ne tik sergantieji celiakija, bet ir sveikos gyvensenos propaguotojai, ar tie, kurie laikosi dietos. Jei ryšitės gyventi be glitimo, negalėsite vartoti ne tik visų grūdinių kultūrų, įprastos duonos, klasikinių makaronų ir miltinių gaminių, bet ir alaus, sojų padažo ir populiarių greitai paruošiamų sriubų. Sunkesniais ligos atvejais, netoleruojami netgi glitimo pėdsakai, tad būtina atidžiai skaityti etiketes ir vengti produktų, kuriuose gali būti priemaišų – jos gali atsirasti netgi dėl grūdų transportavimo ir sandėliavimo sąlygų.
 
Užsienio žvaigždės pamėgo ir išpopuliarino beglitiminę dietą, galinčią pagerinti savijautą ir sumažinti talijos apimtis. Nors atsisakyti javų tampa madinga ir populiaru, visgi kasdienėje mityboje reikėtų stengtis vartoti kuo įvairesnių rūšių grūdus ir geriausia, kad jie būtų ne rafinuoti, o pilno grūdo.
 
Tačiau iš tiesų sergantiems tai – ne žaidimas, o nuolatinė mitybos kontrolė ir papildomi mitybos sunkumai, ypač sudėtingi ir sunkiai suprantami vaikams. Kasdienis gaminimas gali tapti iššūkiu, nes Lietuvos prekybos centruose rasti produktų be glitimo nėra paprasta. Vis dėlto gamintojų, kurie specializuojasi būtent šioje srityje, daugėja: čia išsiskiria Vokietija, kur vis daugiau įmonių, gaminančių tik neglitiminius produktus (pavyzdžiui, „3 Pauly“, „Bauck Hof“ ir kt.). Gaminami ne tik trapučiai, makaronai, duona, miltų ruošiniai, dribsniai, bet netgi sausainiai ir florentinai.
 
Esate alergiški glitimui? Pasisaugokite!
 
Glitimo netoleruojantys žmonės turi nuolat išlikti budrūs – ir apsipirkdami prekybos centre, ir užsisakydami maistą restorane, ir netgi besinaudodami bendrais buities prietaisais. Tarkime, jeigu skrudintuve buvo skrudinta kvietinė duona ir prietaisas nebuvo gerai išvalytas, jums skrudinant savo riekę, į ją gali patekti glitimo. Vis dėlto užsienyje atsiranda vis daugiau kavinių ir restoranų, siūlančių specialų valgiaraštį, iš kurio galima rinktis patiekalus be glitimo. Deja, kartais maisto pramonės korporacijos tuo piktnaudžiauja, pavyzdžiui, JAV, kur celiakijos problema yra labai opi, o mada „be glitimo“ labai populiari, net vandens buteliukai žymimi „Gluten free“ (be glitimo) ženklu, nors tai neturi jokio pagrindo, nes vanduo natūraliai glitimo turėti ir negali.
 
Pagal ES direktyvas, produktus ženklu „be glitimo“ galima žymėti, kai glitimo juose yra ne daugiau 20mg/kg, o rašyti „labai mažai glitimo“ galima tik tada, kai jo kiekis neviršija 100 mg/kg. Taip pat galimas specialus žymėjimas – perbraukta kviečio varpa, kuri leidžia vartotojui greičiau pastebėti, kokį produktą jis renkasi.