Reumatoidinis artritas
Raumenų, kaulų, sąnarių
Apibrėžimas
Reumatoidinis artritas – tai lėtinė, nuolat progresuojanti uždegiminė sąnarių liga, dažnai pažeidžianti ir kitus organus – raumenis, plaučius, širdį, kraujagysles, odą, nervus ir akis. Juo serga apie 1% gyventojų, dažniau – vidutinio amžiaus moterys. Liga nėra paveldima.
Priežastys
Reumatoidinis artritas yra autoimuninė liga – dėl nežinomų priežasčių organizmo imuninė sistema neatpažįsta savo ląstelių, reaguoja į jas kaip į svetimas, pažeidžia jas. Prasideda lėtinis, pats save palaikantis uždegimas. Pirmiausia pažeidžiama sąnarį gaubianti ir sąnarių skystį gaminanti tepalinė plėvė, vėliau – kremzlės, sausgyslės, kaulai, kiti organai. Autoimuninio proceso katalizatoriai nėra žinomi. Manoma, kad jais gali būti: virusinė ar bakterinė infekcija, paveldėtas polinkis sirgti šia liga, imuninės sistemos defektai, hormoniniai bei aplinkos veiksniai, fizinės ir psichinės traumos.
Simptomai
Akių sausumas
Sumažėjusi plaštakų jėga
Rytinis sąnarių sustingimas
Odos mazgeliai
Sąnarių deformacijos
Bendras nuovargis
Raumenų silpnumas
Sąnarių skausmas
Kūno masės mažėjimas
Mažakraujystė
Eiga
Liga gali prasidėti staiga ar pelengva, iš pradžių pažeidžiami vienas ar keli sąnariai. Dažniausiai ligos pradžioje žmogus skundžiasi tik trumpalaikiu rytiniu sąnarių stingimu, sąnarių skausmais keičiantis orams. Vėliau atsiranda tipiški simptomai: sąnarių skausmas stiprėja, užtrunka iki valandos ar ilgiau (priklausomai nuo ligos aktyvumo), sąnariai patinsta. Dažnai artritas būna simetriškas – t.y. vienu metu sutinsta ir vienos, ir kitos rankų tie patys sąnariai. Ligai būdinga banguojanti eiga – su paūmėjimais ir ramybės periodais, tačiau liga tęsiasi visą gyvenimą, progresuoja, deformuoja sąnarius, neretai sukelia negalią, gali atsirasti kieti neskausmingi mazgeliai po oda alkūnių srityje, ar plaštakose. Raumenys susilpnėja, sumažėja plaštakų jėga. Kartais reumatoidinis artritas pažeidžia ir kitus organus: širdį (gali būti perikarditas, miokarditas, širdies vožtuvų pažeidimas), plaučius (pleuritas, pulmonitas), kepenis, inkstus, akis, gali išsivystyti anemija (mažakraujystė), osteoporozė.
Komplikacijos
Pats reumatoidinis artritas nekelia pavojaus gyvybei, tačiau gali atsirasti grėsmingų komplikacijų: inkstų amiloidozė, vidaus organų pažeidimai, taip pat gydymo sukeltos pavojingos komplikacijos. Dėl reumatoidinio artrito atsiranda gyvenimo būdo pokyčiai, negalia, sergantysis gali tapti priklausomas nuo aplinkinių žmonių, visiškai prikaustytas prie invalido vežimėlio ar lovos.
Tyrimai
Kartais gali praeiti keletas mėnesių, kol reumatoidinio artrito diagnozė tampa aiški. Diagnozei nustatyti atliekama: 1. sąnarių rentgenogramos; 2. bendrieji tyrimai – jie parodo uždegiminio proceso aktyvumą; 3. kraujyje gali būti aptiktas ligai būdingas reumatoidinis faktorius; 4. sąnario punkcija (įdūrimas į sąnario ertmę plona adata) bei gauto sąnarinio skysčio ištyrimas.