Osteomielitas
Raumenų, kaulų, sąnarių
Apibrėžimas
Osteomielitas – tai bakterijų sukelta infekcinė kaulo liga, infekcijos židinys kaule.
Aprašymas
Priežastys
Dažniausi osteomielito sukėlėjai – bakterijos (auksinis stafilokokas, žaliamėlė pseudomona), grybeliai. Mikroorganizmai į kaulą patenka: 1. Iš kraujo – bakterijos iš organizme esančio infekcijos židinio (esant plaučių uždegimui, šlapimo takų infekcijai, kt.) patenka į kraują, su krauju atnešamos į kaulą ir sukelia hematogeninį osteomielitą; 2. Iš šalia esančio pūlingo židinio (pvz., sergant sinusitu, infekcija gali išplisti į kaukolės kaulus, sergant dantų pūliniais – į žandikaulius); 3. Atviro lūžio, traumos, operacijos metu bakterijos gali tiesiogiai patekti į kaulą. Infekcijai patekus iš kraujo, vaikams dažniausiai pažeidžiami ilgieji kaulai (šlaunikaulis, blauzdikaulis), o suaugusiems – stuburo slanksteliai (dažniausiai juosmeninės dalies, rečiausiai – kaklo). Didesnį polinkį sirgti osteomielitu turi labai maži vaikai, labai seni žmonės, ypač turintys pragulų, taip pat žmonės, sergantys cukriniu diabetu, ateroskleroze, tie, kuriems atliekamos hemodializės (susidaro galimybė bakterijoms patekti į kraują) ar sąnarių protezavimo, kaulų sutvirtinimo plokštelėmis ar vinimis operacijos.
Simptomai
Karščiavimas
Nugaros skausmas
Nugaros raumenų įsitempimas
Galūnių skausmai
Galūnės tinimas
Pažeistos galūnės karštis
Paraudimas
Fistulė
Stuburo judesių ribotumas
Eiga
Hematogeninio osteomielito bei potrauminio osteomielito simptomai šiek tiek skiriasi. Hematogeniniam osteomielitui būdingas nugaros skausmas, stiprėjantis judant, nepraeinantis nuo šilumos procedūrų, skausmą malšinančių vaistų (analgetikų) poveikio ar poilsio; skausmingas nugaros raumenų įsitempimas; stuburo judesių apribojimas, gali būti karščiavimas (temperatūra būna neaukšta). Vaikų hematogeniniam osteomielitui būdingataiga pakilusi temperatūra; vienos galūnės skausmas, tinimas, kūdikis tarsi saugo pažeistą galūnę, mažiau judina. Potrauminio osteomielito požymiai: lokalizuotas skausmas; pažeistos vietos karštis, patinimas, paraudimas, fistulės (negyjančios žaizdelės, per kurias sunkiasi pūliai ir yrančio kaulo dalelės). Sergant hematogeniniu osteomielitu, ligos pradžioje kaulų infekcija būna nepastebima – vyrauja kiti simptomai (šlapimo takų infekcijos, plaučių uždegimo, kraujo užkrėtimo-sepsio, kitų infekcijų). Kaulų pažeidimo požymiai atsiranda palengva, pradžia dažniausiai neryški, ilgainiui progresuojanti. Pradėjus gydymą tinkamais antibiotikais, jau po 2-3 dienų pastebimas pagerėjimas – nukrenta temperatūra, sumažėja skausmas, tinimas. Susirgus potrauminiu osteomielitu, po lūžimo, operacijos ar kitos traumos skausmas ne mažėja, o darosi stipresnis, pažeista vieta patinsta, parausta, pasidaro karšta, gali atsiverti žaizdelės, iš kurių sunkiasi pūliai. Jei buvo atlikta kaulo ar sąnario operacija, siūlės blogai gyja, žaizda pūliuoja. Būklė pagerėja, paskyrus antibiotikų, bet dažniausiai prireikia ir kitos operacijos.
Komplikacijos
Infekcija iš kaulo gali plisti į gretimus organus, sukeldama artritą (pūlingą sąnario uždegimą), pūlingą pleuritą, perikarditą, peritonitą (pūlių susikaupimas aplink plaučius, širdį ar pilvo ertmėje), įvairių sričių pūlinius, meningitą, kraujo užkrėtimą (sepsį). Ypač pavojingas stuburo osteomielitas – negydomas jis gali pažeisti nugaros smegenis, ir net baigtis mirtimi. Laiku tinkamai negydytas osteomielitas tampa lėtiniu, trunka mėnesiais ir metais, dažnai suardo kaulą, susidaro negyjančios fistulės, per kurias pūliai ir kaulo nuolaužos teka į išorę. Lėtinio osteomielito gydymas labai ilgas, visais atvejais reikalinga operuoti. Nuolat rusenančio uždegimo vietoje didesnė tikimybė atsirasti piktybinėms ląstelėms. Be to, uždegimas žaloja visą organizmą, vidaus organus, gali išsivystyti inkstų ir kitų organų amiloidozė.
Profilaktika
Tinkamai gydyti bet kokias infekcines ligas.
Gerai maitinkitės, valgykite pakankamai kaloringą, daug baltymų ir vitaminų turinti maistą.
Pažeistai galūnei ar stuburui turi būti suteikta visiška ramybė, tam dedami gipso ar kitokie įtvarai. Sveikimo periodu, kai gydytojas leis pradėti galūnę judinti ir mankštinti, bus reikalinga raumenų jėgą ir sąnario lankstumą grąžinanti mankšta, fizioterapinės procedūros.
Jokiu būdu savo nuožiūra nenutraukite gydymo antibiotikais, net jei jau jaučiatės visai gerai. Jei gydymas bus per trumpas, osteomielitas taps lėtiniu (tada jį gydyti bus daug sudėtingiau).
Tyrimai
1. Kraujo tyrimas parodo galimus būti uždegimo požymius (pvz., padidėjusį eritrocitų nusėdimo greitį); 2. Rentgeno nuotraukose osteomielitui būdingų pokyčių pirmomis ligos dienomis nepastebima, jie atsiranda tik po kelių savaičių, anksčiausiai po 10 dienų; 3. Diagnozei tikslinti atliekama kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimas, kaulų skenavimas, bakterijoms išauginti atliekamas kraujo pasėlis; arčiausiai pažeidimo vietos esantys sąnarys punktuojamas ir gautos medžiagos tiriamos pro mikroskopą.